2023-07-12 15:34

FT: JAV atsargumas dėl Ukrainos signalizuoja apie jų pasirengimo garantuoti Europos saugumą ribas

Kevino Lamarque‘o („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Kevino Lamarque‘o („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Užsienio žiniasklaida pradeda vertinti Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo rezultatus. Aljansas giriamas, kad pagaliau išsprendė Švedijos narystės klausimą, bet peikiamas, kad nepateikė Ukrainai aiškaus kvietimo prisijungti iškart po karo.

Iš NATO viršūnių susitikimo sklinda dviprasmiška žinia, redakcijos nuomonėje konstatuoja britų „Financial Times“.

Jo teigimu, išėjimas iš aklavietės dėl Švedijos priėmimo yra akivaizdžiai teigiamas dalykas: „Švedijos įstojimas – po to, kai balandį prisijungė Suomija – sustiprins NATO karinius pajėgumus ir jos gebėjimą ginti visą Baltijos regioną nuo revanšistinės Rusijos. Tai taip pat įrodymas Kremliui, koks neproduktyvus pasirodė jo karas, kuriuo neva buvo siekiama atgrasyti NATO plėtrą“.

Tačiau antradienį sutarta formuluotė dėl Ukrainos toli gražu nesuteikė Kyjivui aiškaus narystės kelio ir terminų, kurių siekė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Pareiškusi tik tiek, kad pakvies Kyjivą prisijungti, „kai tik sąjungininkai sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“, NATO išryškino įtampas tarp atsargių JAV ir Vokietijos bei daugelio Vidurio ir Rytų Europos šalių, taip pat Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, kurios reikalavo pagreitinti procesą“, – pažymi FT.

Anot leidinio, JAV prezidentas Joe Bidenas teisingai pastebėjo, kad priimti Ukrainą į Aljansą jai kariaujant su Rusija yra nerealu, nes tai į konfliktą įtrauktų ir pačią NATO. Vis dėlto būtų buvę geriau kviesti dabar, kad Kyjivas galėtų pradėti prisijungimą netrukus po to, kai karas baigsis.

FT nuomone, JAV atsargumas dėl Ukrainos narystės NATO taip pat duoda užuominą apie JAV prasirengimo toliau garantuoti Europos saugumą, praėjus beveik 75 metams nuo Aljanso įkūrimo, ribas.

Rusijos agresija rodo, kad Europos demokratijoms reikia stipriai padidinti gynybos išlaidas, kurios vis dar toli gražu neprilygsta JAV išlaidoms, ir prisiimti didesnę atsakomybę už savo žemyno, įskaitant Ukrainą, gynybą, konstatuoja FT.

Sėkmė ir painiava

„Viena sėkmė ir viena painiava“, – taip NATO viršūnių rezultatus apibūdina amerikiečių „Wall Street Journal“ (WSJ), sėkme įvardindamas Turkijos pasipriešinimo dėl Švedijos narystės įveikimą, o painiava – nesutarimą, ar priimti Ukrainą ir kada.

Anot WSJ, JAV prezidento J. Bideno nenoras pakviesti Ukrainą į NATO atitinka jo vangios reakcijos į besikeičiančias karo aplinkybes modelį: „Jis lėtai bandė atgrasyti (Rusiją – VŽ) nuo invazijos ir lėtai teikė pažangius ginklus“.

„Atrodo, kad J. Bidenas taip pat lėtai suvokia strateginę Ukrainos pergalės naudą. Prezidentui tenka nuopelnai už tai, kad jis padėjo išlaikyti Aljansą vieningą remiant Ukrainą, tačiau JAV lyderystė bus tokia pat svarbi, kad Kyjivas įstotų į NATO“, – teigia WSJ.

Leidinio nuomone, duoti Ukrainai ir Rusijai aiškų signalą, kad Ukraina galės prisijungti prie NATO po karo, yra būdas laimėti taiką.

Anot WSJ, narystės perspektyva taip pat padėtų V. Zelenskiui įtikinti visuomenę dėl taikos susitarimo, net jei jis apimtų leidimą Rusijai pasilikti Krymą ar kitas teritorijas.

Taip pat pabrėžiama, kad Ukraina pagrįstai nerimauja dėl to, jog po paliaubų Rusija vėl pradės puolimą: „Tai daug mažiau tikėtina, jei Ukraina yra Aljanso narė“.

52795
130817
52791