J. Stoltenbergas: jeigu leisime Rusijai laimėti karą, tai bus žinutė ir Kinijai

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius. Kenzo Triboullard (AFP/„Scanpix“) nuotr.

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, turi žinutę JAV respublikonams, kurie prieš vidurio kadencijos rinkimus perspėjo, kad parama Ukrainai gali mažėti. Anot J. Stoltenbergo, jeigu Ukraina nebus remiama pakankamai ir Rusija laimės, tai bus žinutė ir strateginei Amerikos priešininkei Kinijai.

J. Stoltenbergas perspėjo, kad neseniai Ukrainos pasiektas laimėjimas mūšio lauke nebūtų buvęs įmanomas be NATO sąjungininkų paramos. Jis taip pat apeliavo į aštresnes prieš Kiniją nukreiptas nuotaikas, kurios vyrauja abiejose pagrindinėse JAV politinėse partijose.

Pasak jo, pergalė Rusijai „būtų blogai mums visiems Europoje ir Šiaurės Amerikoje, visoje NATO, nes tai bus žinia autoritariniams lyderiams – ne tik V. Putinui, bet ir Kinijai – kad brutalia karine jėga jie gali pasiekti savo tikslų“.

J. Stoltenbergas šią savaitę davė išskirtinį interviu leidiniui „Politico“, kuriame karinio aljanso vadovas pasisakė už ilgalaikį JAV buvimą Europoje ir visuotinį išlaidų gynybai didinimą.

„JAV ir Kanados buvimas Europoje yra labai svarbus šio transatlantinio ryšio tvirtumui ir patikimumui“, – sakė J. Stoltenbergas.

Tačiau politikos sluoksniuose tvyro nerimas, kad horizonte gali atsirasti santūresnės JAV nuotaikos. Artėjantys JAV vidurio kadencijos rinkimai gali pakreipti Kongreso kontrolę į respublikonų pusę, suteikdami galią stiprėjančiai buvusio JAV prezidento D. Trumpo rėmėjų grupei, kuri spaudžia sumažinti Joe Bideno, JAV prezidento, pasaulyje pirmaujančią karinę pagalbą Ukrainai.

Tačiau J. Stoltenbergas išreiškė optimizmą, kad JAV netrukus neišnyks iš Europos – arba iš Ukrainos. Iš tiesų, dalis respublikonų palaikė J. Bideno pakartotinius prašymus siųsti Ukrainai pinigų ir ginklų.

„Esu įsitikinęs, kad ir po vidurio kadencijos rinkimų vis dar bus aiški dauguma Kongrese – Atstovų Rūmuose ir Senate – už tolesnę reikšmingą paramą Ukrainai“, – sakė NATO vadovas.

2014 m. NATO sąjungininkės susitarė iki 2024 m. siekti gynybai išleisti bent 2% savo BVP. Artėjant šiam terminui ir pripažįstant, kad karinės grėsmės, atrodo, tik didėja, lyderiai sprendžia, kas bus toliau: ar jie padidins tikslinį skaičių, ar jie kitaip suformuluos išlaidų tikslus.

„Tikiuosi, kad NATO sąjungininkės kitų metų aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje aiškiai įsipareigos daugiau investuoti į gynybą“, – sakė J. Stoltenbergas, kartu pažymėdamas, kad „dar šiek tiek per anksti kalbėti“, kokiai tiksliai formuluotei NATO sąjungininkės pritars.

Komentarai