A. Merkel pasikalbėjo telefonu su A. Lukašenka

Tai buvo pirmas A. Lukašenkos pokalbis telefonu su kurios nors Vakarų šalies lyderiu po brutalaus susidorojimo su opozicija po pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju jis pasiskelbė.

Pasak Vokietijos kanclerės atstovo Steffeno Seiberto, A. Merkel ir A. Lukašenka „kalbėjosi apie sudėtingą padėtį prie Baltarusijos ir ES sienos, ypač dėl būtinybės suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“.

„Jie susitarė tęsti dialogą šia tema“, – pridūrė S. Seibertas.

Tuo metu Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį kalbėjosi su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladzimiru Makejumi.

J. Borrellis sakė, kad Minskas yra pasirengęs spręsti nelegalios migracijos problemą.

„Jis patikino, kad jie teiks humanitarinę pagalbą, panaudos kariuomenę, sutiks suteikti prieigą (iki Baltarusijos sienos su ES) migrantams padedančiai JT organizacijai. Šiuo atveju tai buvo geros naujienos“, – sakė J. Borrellis per spaudos konferenciją Briuselyje.

Praeitą savaitę A. Lukašenkos sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su A. Lukašenka ir pridūrė, kad A. Merkel pasiruošusi tai padaryti.

Pirmadienį vakare V. Putinas taip pat aptarė krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sekmadienį sakė, kad „prašyti Rusijos pagalbos arba tartis su A. Lukašenka – tai kelias į pragaištį, parodant, kad Europa silpna ir negeba rasti sprendimų. Privalome ir tikrai galime rasti sprendimus, kaip sustabdyti skrydžius – sankcijomis, politiniais instrumentais – Minsko oro uosto turi nepasiekti nė vienas skrydis“.

ES pirmadienį uždegė žalią šviesą naujoms sankcijoms A. Lukašenkos režimui.

Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į ES nares Lenkiją, Lietuvą ir Latviją per Baltarusijos sieną. Tačiau praėjusią savaitę įtampa pasienyje smarkiai išaugo, lenkų pasieniečiams atrėmus koordinuotus migrantų bandymus neteisėtai kirsti sieną.

Briuselis kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už ankstesnes Bendrijos sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.