LB naujausia prognozė: šiemet BVP susitrauks 2%, kitąmet atšoks 3,1%

Tekstas papildytas LB vadovo papildomais komentarais ir prognozėmis.

Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas, pirmadienį spaudos konferencijoje pristatė Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir naujausias prognozes.

V. Vasiliauskas konstatavo, kad šiemet pirmąjį pusmetį Lietuvos BVP susitraukė tik 0,8%: „Tai geresnis rezultatas, nei pradžioje prognozavom, ypač kovą šiemet, kai buvo pakankamai pesimistinės prognozės. Lietuvoje II ketv. konstatuotas vienas iš mažiausių susitraukimų Europos Sąjungoje, nors antrasis šių metų ketvirtis buvo sunkiausias tiek šalies, tiek ir visos ES ekonomikai. Bet panašu, kad pastaruoju metu lūkesčiai visur gerėja. Nors neapibrėžtumų tebėra labai daug. Jų ir išliks nemažai iki pat proveržio sveikatos srityje, t. y. iki vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo ir išplatinimo.“

Pasiektas iki pandemijos buvęs lygis

Anot LB valdytojo, dauguma pasaulio ekonomikų, išskyrus Kinijos, šiemet prognozuoja minusinį augimą, tačiau jau nebe tokį didelį, koks buvo prognozuotas šių metų pavasarį, kai įsisiautėjo koronaviruso pandemija.

Centrinis bankas dabar prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet smuks apie 2%, bet kitąmet atšoks ir paaugs 3,1%. Tai kur kas optimistiškesnė įžvalga, nei LB skelbė šiemet birželį, kai buvo prognozuojama, kad 2020 m. šalies ekonomika sumažės net 9,7%, nors kitąmet buvo prognozuotas 8,3% augimas.

[infogram id="353939f0-60f2-434c-8c0a-c90e0d8e6d64" prefix="C7C" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2020 09 28"]

Anot paskelbtų LB įžvalgų, „Lietuvos ekonomika kol kas nuo pandemijos nukentėjo mažiau nei dauguma šalių dėl santykinai mažai išplitusio viruso, sąlyginai mažesnio pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos nuosmukio, palankios pramonės struktūros, greitai atsigavusio vartojimo ir įgyvendintų skatinimo priemonių“.

„Naujausi rodikliai patvirtina, kad pagrindiniai ekonomikos sektoriai – pramonė, prekyba, eksportas – jau pasiekė arba beveik pasiekė iki pandemijos buvusį lygį ir didžioji dalis ekonomikos jau gali funkcionuoti normaliai. Šį trapų atokvėpį galime ir turime panaudoti taip, kad valstybės skiriamas lėšas ir numatytą ES paramos paketą pandemijos poveikiui švelninti paskirstytume tikslingai planuodami ilgalaikes investicijas ekonomikai transformuoti ir įsisenėjusioms problemoms spręsti“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Galimas ir geresnis, ir prastesnis scenarijus

„Geresnei, nei tikėtasi, ekonomikos raidai pandemijos sukelto šoko metu įtakos turėjo santykinai mažesnis pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos nuosmukis, dėl mažesnio viruso paplitimo netaikyti veiklos ribojimai apdirbamajai gamybai, palyginti nedaug paveikta darbo rinka ir greitai atsigavęs gyventojų vartojimas, mažesnė priklausomybė nuo turizmo sektoriaus. Ekonomiką taip pat skatino papildomos viešųjų finansų, pinigų politikos ir reguliavimo priemonės“, – rašoma LB apžvalgoje.

Bet V. Vasiliauskas pabrėžė, kad 2% ekonomikos kritimas šiemet yra tik „bazinis“ LB scenarijus. Esant palankesnėms, nei dabar manoma, ekonominėms sąlygoms BVP šiemet esą galėtų smukti tik 0,2%, o kitąmet paaugti net 5%, bet yra ir vadinamasis „atšiaurusis“ LB scenarijus, numatantis 2,4% ekonomikos nuosmukį šiemet ir nulinį augimą kitąmet.

„Nedarbo augimą paskatino ir valdžios sprendimai“

Pasak V. Vasiliausko, „nors darbo rinkos padėtis yra palyginti gera, ją irgi paveikė pandemija“: „Jau nuo birželio mėn. dirbančiųjų skaičius ėmė augti, tačiau jų vis dar reikšmingai mažiau nei prieš metus. Darbo užmokestis, nors ir toliau kilo, tačiau gerokai lėčiau nei anksčiau. Didelį nedarbo lygį lėmė ne tik ekonominė raida, bet ir valdžios sprendimai – registruotas nedarbas birželio mėn. jau buvo stabilizavęsis, tačiau jį didėti paskatino pradėta mokėti darbo paieškos išmoka. Prognozuojama, kad pagrindinio scenarijaus atveju šiemet nedarbo lygis sieks 8,8%, vidutinis darbo užmokestis kils 6,8%.“

Infliacija, anot LB valdytojo, šiuo metu yra ir artimiausiu metu bus nedidelė: pagal pagrindinį scenarijų kainos šiemet kils 1%, o kitąmet – 1,2%. Didelę dalį infliacijos lemia vis dar brangstančios paslaugos, nors jų kainos kyla lėčiau.

[infogram id="76bd42c4-6459-4bd6-a6e6-f47cbacf88cc" prefix="Cr8" format="interactive" title="Lietuvos banko prognozės, 2020 09 28"]

Nežavi vienkartinės išmokos

V. Vasiliausko teigimu, būtina aiški strategija, kaip bus suvaldyta sparčiai didėjanti valstybės skola.

„Ekonomikai geriau, nei tikėtasi, atlaikius pandemijos sukeltą šoką, vis svarbesnis tampa biudžeto deficito ir valstybės skolos valdymas. Šių metų biudžeto deficitas bus vienas didžiausių nuo duomenų skelbimo pradžios, o skolos lygis pašoks 10 proc. punktų, artės prie 50% BVP ir bus didžiausias Lietuvos istorijoje. Dėl šios priežasties itin svarbu racionaliai, apgalvotai, tikslingai ir pamatuotai leisti viešąsias lėšas tiek trumpalaikiam ekonomikos skatinimui, tiek ilgesnio laikotarpio investicijoms, tokioms kaip 6,3 mlrd. Eur Ateities ekonomikos DNR planui“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

„Gaisrų gesinimui“ atslūgus, ilgalaikių investicijų pagrindinis kriterijus turėtų būti nebe greitis, o projektų kokybė. Vienkartinės „pravalgomos“ išmokos gali būti reikalingos kritiniu metu, tačiau šios priemonės negali tapti ilgalaikės, nes nepadeda spręsti įsisenėjusių problemų, tokių kaip mažas darbo našumo augimas, visuomenės senėjimas ar regioninė atskirtis. Žmogiškasis kapitalas, t. y. išsilavinę ir tinkamų įgūdžių turintys žmonės, yra esminis veiksnys transformuoti ekonomiką, duosiantis didžiausią grąžą ilguoju laikotarpiu. Tačiau būtent šiai krypčiai tenka mažiausia Ateities ekonomikos DNR plane numatomo finansavimo dalis – 757 mln. Eur, t. y. beveik tris kartus mažiau nei investicijoms į infrastruktūrą, kuriai numatyta skirti 2 mlrd. Eur. Į skaitmeninės ekonomikos plėtrą numatoma investuoti 1,4 mlrd., į inovacijas – beveik 1 mlrd. ir į prieš klimato kaitą nukreiptas priemones bei energetiką – 927 mln. Eur“, – paminėjo V. Vasiliauskas.

„Ne ką mažiau svarbu pasirengti ir tinkamai įdarbinti ateinančias naujas ES paramos lėšas. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. Eur dotacijų, taip pat prireikus šalis galėtų pasiskolinti iki 3 mlrd. Eur. Kad šios progos nepraleistume, Lietuva turėtų parengti ambicingą reformų planą ir užtikrinti, jog lėšos būtų nukreipiamos į produktyvias sritis, siekiant kurti tvarią ir konkurencingą šalies ekonomiką“, – pridūrė jis.

Kitos institucijos irgi gerina prognozes

Prieš dvi savaites Finansų ministerija irgi paskelbė savo atnaujintas makroekonomines prognozes, kad 2020 m. BVP trauksis 1,5%, o kitąmet padidės 3,3%. 2022–2023 m. numatomas vidutiniškai po 2,3% augimas.

Kitos finansinės institucijos skirtingu metu skelbė skirtingas makroekonomines prognozes, tačiau pastaruoju metu jos vis labiau optimistinės.

V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad tarptautinės finansinės organizacijos, t. y. Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei Tarptautinis valiutos fondas savo atnaujintas prognozes paskelbs kiek vėliau – lapkritį ir gruodį. LB valdybos pirmininkas neabejojo, kad jos pagerins Lietuvos ekonomikos vystymosi prognozes ir jos bus geresnės nei skelbta vasarą.

V. Vasiliauskas taip pat pabrėžė, kad tiek LB, tiek ir kitos finansų institucijos pateikia savo prognozes nepriklausomai nuo rinkimų ciklo. Seimo rinkimai vyks spalio 11 d. Kitą atnaujintą makroekonomikos apžvalgą LB paskelbs jau gruodį, kai bus po rinkimų suformuota nauja šalies Vyriausybė.

Vadovaujantis atnaujintomis LB ir Finansų ministerijos makroekonominėmis prognozėmis dabartinė kadenciją baigianti Vyriausybė suformuos ir po dviejų-trijų savaičių Seimui pateiks 2021 m. valstybės biudžeto projektą. Jį svarstys ir priims jau naujos kadencijos Seimas šiemet gruodį.