Kova su šešėliu: centralizuos degalų prekybos leidimų išdavimą
Ketvirtadienį ministrų kabineto posėdyje bus svarstomi įstatymų projektai, numatantys kitokią prekybos naftos produktais licencijų išdavimo tvarką. Pagrindinis pakeitimas – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) perduoti savivaldybių administracijų šiuo metu vykdomą leidimų verstis prekybos naftos produktais išdavimo funkciją.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą visų 60-ties šalyje veikiančių savivaldybių administracijų direktoriai turi teisę atitinkamus kriterijus atitinkančioms įmonėms išdavinėti licencijas verstis nefasuotų naftos produktų prekyba. Tokių leidimų išduota apie beveik 900.
Teisėsauga tikisi, kad leidimų išdavimo centralizavimas Kainų komisijos rankose leis paprasčiau ir efektyviau kontroliuoti tiek patį licencijų išdavimo procesą, tiek ir jas gavusių įmonių veiklą.
Be to, įstatymų korekcijos numatys leidimų stabdymo procedūrų efektyvumo didinimą, kai, anot projektų aiškinamojo rašto, „netenkinamos reguliuojamosios veiklos sąlygos, nustatant šios veiklos sąlygų pažeidimus, kuriems esant leidimą išduodanti institucija stabdytų leidimo galiojimą nedelsiant“. Tai reiškia, kad esant ypač dideliems prekybos degalais pažeidimams, įskaitant ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar akcizų nuslėpimą, VKEKK turės teisę tuojau pat, nelaukdama teismo sprendimo, sustabdyti licencijos galiojimą.
Naujais įstatymų pakeitimais taip pat numatoma „didinti asmenų, veikiančių didmeninėje prekybos nefasuotais naftos produktais rinkoje patikimumą ir reputacijos reikalavimus, numatant papildomą sąlygą – atitikimą minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams“.
Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliktos analizės, „tarptautinės organizuotos grupės, vykdydamos prekybą nefasuotais naftos produktais bei siekdamos išvengti mokesčių už realizuotą kurą, sukuria dirbtines sandorių grandines, į kurias įtraukiamos realios ekonominės veiklos nevykdančios, bet leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais turinčios įmonės ir tuo pasinaudojant nesumoka PVM“.
2016–2018 m. FNTT pradėjo 14 ikiteisminių tyrimų, kurių metu nustatyta žala dėl nesumokėtų mokesčių viršija 32 mln. Eur. Šioms veikoms panaudotos 124 fiktyvios įmonės.
Pataisos dėl kuro prekybos licencijavimo centralizavimo ir sugriežtinimo parengtos energetikos ministro suburtos darbo grupės, atsižvelgiant į FNTT pasiūlymus bei, anot aiškinamojo rašto, „į gerąją Lenkijos praktiką“. Kai kaimyninėje valstybėje buvo sugriežtintas šios veiklos srities licencijavimas, šešėlis susitraukė penktadaliu, pačių licencijų sumažėjo maždaug 10%, o biudžetas pasipildė keliais šimtais milijonų zlotų, ištrauktų iš šešėlio.
Vyriausybė įstatymų pataisų projektus pateiks Seimui svarstyti ir priimti 2019-aisiais.
