Laukiama prezidentės apsisprendimo dėl kitų metų biudžeto, galimas veto

Neoficialiomis žiniomis, prezidentūroje rimtai svarstoma galimybė vetuoti šį dokumentą. Jeigu taip atsitiktų, tai būtų pirmas kartas, kai valstybės vadovas vetuoja bene svarbiausią metų finansinį teisės aktą.

Valdantieji drąsinasi, kad sugebėtų surinkti pakankamas pajėgas Seime atmesti veto.

Šį antradienį Seimas po ilgų ir aršių diskusijų patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Už jį balsavo 84 Seimo nariai – valdantieji valstiečiai-žalieji, socialdarbiečiai, „tvarkiečiai“, taip pat Lenkų rinkimų akcijos atstovai, kai kurie opoziciniai liberalai ir Mišriosios parlamentarų grupės nariai. Prieš buvo 41 politikas, susilaikė 5. Beveik visi jie – iš opozicijos stovyklos.

Jau trečiadienį valstybės biudžetas, numatantis, kad kitąmet jo pajamos kartu su Europos Sąjungos parama sieks apie 10,6 mlrd. Eur, išlaidos – beveik 11,7 mlrd. Eur, buvo perduotas prezidentūrai. Kartu perduoti ir biudžetą lydintys teisės aktai, tarp jų dėl vaiko pinigų padidinimo, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos malkoms ir spaudai, akcizų stipriam alkoholiui pakėlimo, gyventojų pajamų mokesčio dalies paskirstymo savivaldybėms metodikos pakoregavimo ir kt.

Dabar laukiama prezidentės apsisprendimo, ar pasirašyti tiek biudžetą, tiek ir jį lydinčius įstatymų pakeitimus. Tam p. Grybauskaitė pagal Konstituciją turi dešimt dienų – iki gruodžio 22 d.

Tad per kitą savaitę, vėliausiai kitą penktadienį, laukiama valstybės vadovės verdikto dėl biudžeto.

Nepatvirtintomis žiniomis, prezidentė dėl biudžeto gali apsispręsti dar savaitės pirmoje pusėje, t. y. antradienį arba trečiadienį.

Iki šiol prezidentai visuomet pasirašydavo biudžetus, nors kartais parašą lydėdavo valstybės vadovo specialūs pareiškimai apie biudžetuose esančius trūkumus, už kuriuos atsakomybė tekdavo biudžeto projektus parengusioms Vyriausybėms bei priėmusioms valdančiosioms daugumoms.

Tokiais atvejais pasirašymas būdavo paaiškinamas tuo, kad valstybė privalo į kitus metus įžengti su galiojančiu biudžetu, priešingu atveju esą lauktų finansinis chaosas.

Šįkart biudžeto priėmimą lydi intensyvios ir labai aštrios diskusijos dėl mokytojų darbo apmokėjimo. Pedagogų streikus inicijavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis Andrius Navickas kreipėsi į prezidentę, kad ši vetuotų kitų metų biudžetą, kuriame esą nėra pakankamai lėšų skiriama mokytojų atlyginimams kelti.

Neoficialiomis žiniomis, prezidentūroje intensyviai svarstoma, ar sprendžiant dėl kitų metų biudžeto panaudoti konstitucinį veto instrumentą. Neatmetama, kad jeigu taip ir bus padaryta, mokytojų algoms kelti gali būti pasiūlyta papildomai skirti 20 mln. Eur, juos atitinkamai atimant iš Kelių fondo.

Ponia Grybauskaitė pastarosiomis dienomis apkaltino Vyriausybę arogancija bendraujant su mokytojais ir neįsiklausymu į jų keliamus reikalavimus.

Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis susitiko su prezidente ir pristatė jai Vyriausybės argumentus dėl kitų metų biudžeto. Tačiau kabineto vadovas atsisako detalizuoti ir komentuoti šio susitikimo turinį, įskaitant ir tai, kaip prezidentė įvertino biudžetą.

Ramūnas Karbauskis, valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, VŽ sakė, kad jeigu biudžetas būtų prezidentės vetuotas, Seime „būtų surinkta tvirta dauguma, kuri tą veto atmestų“. „Pažiūrėkit – už biudžeto priėmimą balsavo 84 Seimo nariai, čia netgi turint galvoje, kad kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai sirgo ir negalėjo dalyvauti posėdyje. Manau, kad už veto atmetimą ir pakartotiną biudžeto priėmimą balsuotų dar daugiau – gal 86 ar 87 Seimo nariai“, – tvirtino jis.

Norint atmesti prezidento veto, reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Pakartotinis veto neįmanomas. Valstybės vadovas privalo per tris dienas pasirašyti įstatymą, kurį buvo vetavęs, tačiau Seimas veto atmetė.