Pritarta prezidentės veto dėl metro statybų

Ketvirtadienį parlamentarai balsavo dėl prezidentės veto spalio pradžioje Seimo priimtam Metropoliteno įgyvendinimo įstatymui. Nuspręsta neatmesti veto ir sutikti su valstybės vadovės pateiktais pasiūlymais jam – už tai balsavo 111, prieš nebuvo nei vieno, susilaikė 4 Seimo nariai.

Norint veto atmesti, reikia, kad už tai balsuotų 71 Seimo narys, bet už atmetimą plenarinio posėdžio metu tebuvo 18 parlamentarų.

Plenarinio posėdžio išvakarėse Seimo Ekonomikos komitetas rekomendavo parlamentarams pritarti prezidentės dekrete dėl priimtojo įstatymo vetavimo išdėstytiems argumentams.

Pritarus veto ir priėmus prezidentės pataisas, Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.

Be to, pagal p. Grybauskaitės pasiūlymą, metro būtų priskirtas ne geležinkelio transporto rūšiai, kas, prezidentės teigimu, prieštarauja Europos Sąjungos reguliavimui, bet, jeigu būtų pastatytas, taptų „atskira eismo antžeminė, požeminė ar estakadinė bėginio transporto sistema miestų gyventojams aptarnauti“, t. y. priskirta viešajam transportui, už kurį pirmiausia atsakingos savivaldybės.

Prezidentė priekaištavo Seimui, kad iš įstatymo nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei – tenka atsakomybė dėl galimų metro statybos nuostolių, todėl, pasak jos, būtina konkrečiai įvardyti, kad tokius nuostolius dengtų savivaldybė. Valstybės vadovė pasiūlė aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams.

Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Tokiu būdu baigtos daugiau kaip dešimtmetį vykusios diskusijos apie tai, kad reikia sudaryti teisines galimybes kurioms nors savivaldybėms, pvz., Vilniaus miesto, ieškoti investuotojų į naują viešojo transporto rūšį.

Metro statybos rėmėjai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Tačiau kritikai atrėžia, kad šis projektas būtų itin brangus ir sunkiai atsiperkantis, todėl vargu ar bus patrauklus potencialiems investuotojams, nebent valstybė prisiimtų sau atsakomybę už milijardines investicijas.