Iš degalų prekybos ir keleivių pervežimų šešėlio sieks ištraukti milijonus
Trečiadienį ministrų kabineto pasitarime pritarta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymams parengti teisės aktų pakeitimus, kurie, pasak pranešimo spaudai, „leistų valstybės biudžetą iš šešėlinės ekonomikos papildyti apie 200 mln. Eur“.
FNTT konstatuoja, kad iš prekybos nefasuotais naftos produktais valstybės biudžetas gauna labai dideles pajamas – akcizo, pridėtinės vertės mokesčiai ir kt., „tačiau šis sektorius menkai reglamentuotas, o spragos leidžia nesąžiningai pasipelnyti“.
„FNTT 2016-2018 m. pradėjo 14 ikiteisminių tyrimų šiame sektoriuje, o padaryta žala valstybei siekia 32 mln. Eur. Tarptautinės organizuotos grupės, siekdamos išvengti mokesčių, sukuria dirbtines sandorių grandines, į kurias įtraukia realiai Lietuvoje veiklos nevykdančias įmones. Vien Lietuvoje tokiai nelegaliai veiklai panaudotos 124 įmonės“, –pranešė VRM.
Todėl Energetikos ministerijai pavesta „parengti teisės aktų projektus aiškiai ir tiksliai reglamentuojančius prekybą naftos produktais“.
Kokios tai būtų priemonės, kol kas nedetalizuojama. Esą dėl jų institucijos dar diskutuos tarpusavyje ir visuomenei pristatys suderintus pasiūlymus, ką daryti degalų prekybos ir jos apskaitos srityje, kad joje būtų ženkliai sumažintas šešėlis.
Rengiant pasiūlymus bus atsižvelgta į kaimyninėse Europos Sąjungos valstybėse galiojantį teisinį reglamentavimą.
„Lenkijos patirtis rodo, kad sutvarkius prekybą naftos produktais, oficiali prekyba degalais išaugo net penktadaliu, kas reiškia ir didesnes pajamas biudžetui iš akcizo ir kitų mokesčių“, – pranešime spaudai cituojamas Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras.
Pasak VRM, kita sritis, kurią siūloma iš esmės sutvarkyti – keleivių vežimas: „Pernai FNTT atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad bendrovė ir taksi ar pavėžėjimo paslaugas teikiantys asmenys per metus neapskaitė daugiau kaip 8 mln. Eur pajamų.“
Vyriausybė įpareigojo Susisiekimo ministeriją pateikti teisės aktų projektus, kurie numatytų prievolę pavėžėjimo platformų savininkams teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat siūloma, kad įgaliojimai dėl licencijų ir leidimų administravimo būtų priskirti vienai institucijai – Lietuvos transporto saugos administracijai.
„Skaičiuojama, kad įgyvendinus visus šiuos pasiūlymus į biudžetą iš šešėlio pavyktų sugrąžinti apie 200 mln. Eur kasmet“, – tikino p. Misiūnas.
Vyriausybės sprendimų šiais šešėlio mažinimo klausimais tikimasi kitąmet.
