Prezidentė vetavo Metropoliteno įstatymą ir siūlo jį koreguoti

Dekretą dėl šio įstatymo vetavimo valstybės vadovė pasirašė trečiadienį.

Anot prezidentūros pranešimo, p. Grybauskaitė siūlo Seimui taisyti „Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę, būtų panaikintos įstatymo interpretavimo galimybės ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti“.

„Valstybės vadovė atkreipia dėmesį, kad įstatyme nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų kurti aiškų teisinį reguliavimą, tiksliai ir be dviprasmybių formuluoti teisės normas, todėl išlieka įstatymo interpretavimo galimybių. Įstatyme metropoliteno priskyrimas geležinkelio transportui prieštarauja ES galiojančiam metropoliteno teisiniam reguliavimui, sudaro papildomų teisinių kliūčių įgyvendinti projektą pagal Lietuvos teisės aktus, todėl prezidentė siūlo teisės aktų nuostatas tarpusavyje suderinti“, – nurodoma pranešime.

Pasak jo, „nesant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla klausimų dėl savivaldybės pareigos atsakingai vertinti savo finansines galimybes įgyvendinti metropoliteno projektą“.

Todėl valstybės vadovė pasiūlė šiame įstatyme numatyti, kad „savivaldybė prisiima visišką finansinę atsakomybę ne tik dėl projekto įgyvendinimo būdo pasirinkimo, bet ir dėl veiklos gyvybingumo palaikymo bei visas su tuo susijusias finansines rizikas“: „Nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei tenka prievolė dengti metropoliteno eksploatavimo metu susidariusius nuostolius, todėl įstatyme turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengia savivaldybė.“

Prezidentė taip pat pasiūlė aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl prisiimamų finansinių įsipareigojimų, kad „ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams, kai dėl nepamatuotų savivaldybės įsipareigojimų metropoliteno projekte jų našta būtų užkrauta valstybės biudžetui, apribojant jo galimybes finansuoti strateginius šalies prioritetus“.

Diskusijos dėl metro vystymo galimybių Lietuvoje vyksta jau apie dešimtmetį. Seimas ne kartą buvo diskutavęs dėl įvairių Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo variantų, tačiau arba patys parlamentarai atmesdavo ankstesnius projektus, arba prezidentė juos vetuodavo.

Naujausią įstatymą dėl naujos transporto priemonės – metro vystymo Seimas priėmė spalio pradžioje. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 31.

Priimtasis įstatymas, pasak jo rengėjų, sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Jis numato, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.

Pagal vetuotą įstatymą, metro projektus įgyvendintų tik savivaldybės, bet jos galėtų siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jos galės investuoti į metro bendrovės akcijas – iki 50%, o bendros investicijos būtų atliktos valstybės ir privataus kapitalo partnerystės arba koncesijos (ilgiau kaip 25 m.) pagrindu.

Metro projekto autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms.

Prezidentės veto Seimui bus pristatytas ir jame bus svarstomas lapkritį.