Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities
Tokios Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos ketvirtadienį turėjo būti priimtos Seimo posėdyje. Tačiau prieš jas protestuojančios opozicijos pastangomis ši valdančiųjų iniciatyva kol kas nėra įgyvendinta.
Tiesa, bet kuriuo momentu valdantieji gali pabandyti susitelkti ir vis dėlto pritarti projektui, kurį dalis opozicijos vadina antikonstituciniu, galinčiu valstybei kainuoti iki 400 mln. Eur.
Paaiškinta, kas yra gyvenamoji teritorija
Ketvirtadienį Seimas vyko itin karštos diskusijos dėl dar prieš metus pateiktas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, numatančias, kad kogeneracinės jėgainės, kaip kurą naudojančios atliekas, negali būti statomos arčiau kaip 20 km nuo gyvenamosios teritorijos.
Projekte taip pat paaiškinama, kas yra laikoma gyvenamąja teritorija: „Tai teritorija, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą laikoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija.“
Numatyta, kad įstatymas, jeigu bus priimtas, įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 d. Be to, šiuo įstatymu Vyriausybei būtų suteikti įgaliojimai kitąmet „priimti sprendimus dėl jau pradėtų projektų, atsižvelgiant į gyventojų interesus ir jų sveikatą“.
Tai reiškia, kad ministrų kabinetas galėtų įvertinti jau pradėtus du didelius objektus – „Lietuvos energijos“ vystomas Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines. Šiems projektams įgyvendinti numatyta kartu su investuotojais skirti iki 400 mln. Eur.
Projektą vadino nekonstituciniu
Diskusijų metu dalis opozicijos atstovų atkreipė dėmesį į galimą priimtojo įstatymo nekonstitucingumą. Tokias pat pastabas yra pateikę ir Seimo teisininkai.
„Iš esmės šiuo projektu yra sustabdomi visi jau įgyvendinami atitinkami projektai Lietuvoje. Be to, įstatymo pataisos faktiškai galioja retrospektyviai – ne tik į priekį, t. y. tik būsimiems projektams, bet ir atgal. Tai aiškiai antikonstitucinė nuostata“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas.
„Kreipsimės į prezidentę, kad ji vetuotų šį įstatymą, jeigu jis būtų priimtas. Jei dėl kokių nors priežasčių veto nebus, tada bus inicijuotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą“, – pridūrė jis.
Liberalas Simonas Gentvilas pabrėžė, kad priimamu įstatymu iš esmės nulemiamas 400 mln. Eur investicijų klausimas.
Tiesa, ne visi opozicijos atstovai sutiko su šiais argumentais. „Vyriausybė turės apsispręsti, viską paskaičiavusi ir viską įvertinusi, todėl jokio galiojimo atgal nėra ir jokio antikonstitucingumo irgi nėra. Tai svarbus įstatymas mūsų žmonių gerbūviui užtikrinti ir aplinkosaugai“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos frakcijai priklausantis Paulius Saudargas.
Su tuo sutiko ir valdantieji. „Nebijokime priimti drąsių sprendimų ir išspręsti svarbų ir jautrų visuomenei klausimą. Jokio prieštaravimo Konstitucijai nėra“, – teigė Vytautas Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Kai kurie opozicijos atstovai tikino, kad už šio projekto gali stovėti premjeras Saulius Skvernelis, kuris yra ne kartą suabejojęs dėl Vilniaus pakraštyje numatomos pastatyti kogeneracinės jėgainės projekto, mat jis įgyvendinamas apygardoje, kurioje p. Skvernelis buvo išrinktas į Seimą. Konservatorė Gintarė Skaistė netgi bandė teikti pataisą įstatyme, pagal kurią „atliekų deginimo gamykla negali būti statoma netoli ministro pirmininko namų“. Tačiau tokiai „chuliganiška“ išvadintai pataisai pritarta nebuvo.
Nesurinko kvorumo
Prieš pataisas pasisakiusieji vis dėlto gebėjo pasiekti bent tarpinę pergalę – paskelbus balsavimą dėl įstatymo priėmimo daug parlamentarų nusprendė protestuodami nedalyvauti jame, todėl pritrūko kvorumo projektui priimti.
Valdantieji viliasi, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos bus galų gale priimtos. Parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narės valstietės-žaliosios Virginijos Vingrienės teigimu, labiausiai atliekų deginimo jėgainių statybomis nepatenkinti šalia jų gyvenantys žmonės.
„Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės rajonų gyventojų parašų yra surinkta 12.000, o viso Vilniaus mastu mes turėtume dešimt kartų daugiau. Taip pat kauniečiai, mano žiniomis, yra surinkę 10.000 parašų, pasisakančių prieš atliekų deginimo jėgaines, kad jos būtų toliau nuo gyvenamųjų pastatų statomos“, – tvirtino p. Vingrienė.
„Tai verčia mus aiškiai suprasti, kad praėjusių Vyriausybių sprendimai investuoti į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus buvo neapgalvotas žingsnis“, – pridūrė ji.
Atliekų tvarkymo įstatymas dabar numato, kad po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik Vyriausybės pripažintuose valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo įrenginiuose.
Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines stato šilumos gamintojos „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
