Macrono „ne“: ES atidėjo derybas su galimomis naujomis narėmis
Tokiems planams pasipriešino Prancūzija ir Nyderlandai, kurios reikalauja spartesnių reformų šiose valstybėse, taip pat baiminasi išaugusios imigracijos.
Toks sprendimas priimtas, nepaisant Berlyno ir Jeano Claude‘o Junckerio, Europos Komisijos (EK) pirmininko, pastangų sustiprinti dialogą su Vakarų Balkanų valstybėmis bei sumažinti regione Rusijos įtaką.
„Reuters“ cituoja ES diplomatus, kurie teigia, kad Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, spaudė atidėti derybas iki Europos Parlamento rinkimų kitų metų gegužę dėl baimės, jog toks sprendimas sustiprintų prieš imigraciją nusistačiusius balsus.
VŽ jau rašė, kad EK pateikė planą, kuriame deklaruojamas tikslas iki 2025-ųjų įgyvendinti naują Bendrijos plėtros etapą. Realiausiomis kandidatėmis prisijungti prie ES iki šios datos laikomos Juodkalnija ir Serbija. Šios valstybės jau yra pradėjusios derybas su Bendrija. Tiesa, ES pirmininkavusios Bulgarijos sostinėje Sofijoje surengtas po 15 metų surengtas Balkanų šalims skirtas ES viršūnių susitikimas atnešė kuklesnius rezultatus nei tikėtasi.
Savo ruožtu Albanija ir Makedonija dar laukia savo eilės.
„ES vyriausybės numatys trajektoriją dėl derybų pradžios 2019-ųjų birželį“, – sakoma dokumente, kurį po sudėtingų diskusijų suderėjo 28 ES valstybių ministrai, informuoja „Reuters“.
Vokietija, Austrija, Švedija, Slovakija ir daugelis kitų ES valstybių tikėjosi susitarimo antradienį. VŽ jau rašė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat palaiko Albanijos integraciją į ES.
EK yra rekomendavusi ES pradėti derybas su šiomis dviem valstybėmis.
Makedonijos ir Albanijos atstovai po susitikimo teigė, kad pažadas pradėti derybas po metų vis tiek yra pasiekimas.
Tačiau, pasak ES diplomatų, Prancūzija ir Nyderlandai teigia, kad ES visų pirma turi įgyvendinti reformas Bendrijos viduje. Šios valstybės baiminasi, kad pasikartos 2007-ųjų scenarijus, kai į ES buvo priimta Bulgarija ir Rumunija. Šios šalies piliečiams patraukus į Vakarų Europą, daugelis šių šalių piliečių, visų pirma britai, nusistatė prieš tolimesnę ES plėtrą ir prieš patį ES integracijos projektą.
Savo pareiškime ES ministrai nurodė, kad Albanija ir Makedonija turi padaryti daugiau kovoje su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, vykdant teisėsaugos reformas.
