Vyriausybė siūlo MMA didinti iki 400 Eur
Premjeras jau šią vasarą buvo užsiminęs, kad Vyriausybė neprieštarauja, jog MMA nuo kitų metų didėtų. O antradienį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje premjero patarėjas ekonomikai ir strateginių pokyčių valdymui Lukas Savickas išsakė Vyriausybės konkretesnę poziciją - MMA nuo sausio 1 d. siūloma padidinti 20 Eur.
„Visų pirma pagrindinis principas, į kurį siūlome atsižvelgti, tai, kad MMA neturėtų viršyti prognozuojamo kitų metų pradžios augimo - apie 6%“, – Vyriausybės pozicijos priežastis VŽ komentuoja p. Savickas.
Vyriausybės išsakytas pasiūlymas didinti MMA 20 Eur reikštų, kad ji paaugtų 5,26%.
„Kitas principas, kuris, mūsų manymu, yra labai svarbus, tai, kad MMA didinimas neturėtų apkrauti nei viešojo sektoriaus ir valstybės biudžeto, nei šalies silpniausių įmonių finansinio stabilumo“, - teigia patarėjas.
Taip pat Vyriausybė atsižvelgė į Tarptautinio valiutos fondo taikomas rekomendacijas, kad šalies MMA neturėtų būti didesnė už pusę vyraujančio vidutinio atlygio. Daugiau nei pusę vidutinės algos siekianti MMA esą galėtų pakenkti šalies konkurencingumui.
„Keliant MMA iki 400 Eur jau mes pasiektume, grubiai sakant, 49% vidutinio darbo užmokesčio“, – pažymi p. Savickas.
Taip pat patarėjas atkreipia dėmesį, kad spartus atlyginimų augimas Lietuvoje nekoreliuoja su produktyvumo augimu.
„Per didelis MMA kėlimas galėtų neprisidėti prie tvaraus šalies ūkio augimo“, – teigia p. Savickas.
Kol kas Trišalė taryba nepriėme galutinio sprendimo, kiek galėtų augti MMA nuo kitų metų. Prie MMA klausimo Trišalė taryba grįš po dviejų savaičių.
Profsąjungų siekis – kad MMA ženkliai didėtų ilgalaikėje perspektyvoje, ir tai yra svarstytina, teigė p. Savickas.
„Buvo visų partnerių išsakytas ir Vyriausybės tikrai priimtas pasiūlymas, kad reikėtų šį klausimą kiek įmanoma depolitizuoti. Tam tikrais atvejais matyti galimybes susitarti dėl darbo užmokesčio kolektyviniuose susistarimuose. Sudaryti sąlygas sisteminei peržiūrai, susietai su tam tikrais rodikliais“, - sako p. Savickas.
Nuo sausio 1 d. iki 400 Eur didėsianti MMA būtų esą tik trumpalaikis sprendimas, o vėliau Trišalėje taryboje būtų ieškoma būdų, kaip kiek įmanoma MMA didėjimą sisteminti, susiejant jį su ekonominiais rodikliais.
Pasigedo Vyriausybės argumentų
Rūta Skyrienė, „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė, teigia, kad Vyriausybės pasiūlymas nebuvo išsamiai pagrįstas ir dėl to jo nebuvo galima rimtai apsvarstyti.
„400 Eur gal ir logiška, bet reikėtų vis tiek daugiau skaičių, paaiškinimų, pagrindimų, kokia bus įtaka, kaip keisis biudžeto išlaidos ir pan.“, - teigia p. Skyrienė.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad jos apskritai galėtų nebūti. Nes ne MMA didina algas Lietuvoje. Įtaką daro, nes, padidinus MMA, atsiranda spaudimas didinti algas kitiems, nes MMA gauna nekvalifikuoti darbuotojai, - sako p. Skyrienė. – Mūsų pozicija visada yra daugiau apie tai, kaip apskritai didinti pajamas Lietuvoje. Tad svarbu ir algų, ir produktyvumo, ir aukštos pridėtinės vertės augimas.“
Vyriausybė Trišalėje taryboje priminė, kad jų ruošiami mokesčių pakeitimai, tokie kaip neapmokestinamų pajamų didinimas iki 380 Eur, padės padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas. O p. Skyrienė pažymėjo, kad reiktų nepamiršti ir daugiau uždirbančiųjų mokestinės naštos ir įvesti „Sodros“ lubas.
„Bet kokios sutaupytos lėšos įvedus „Sodros“ lubas būtų nukreiptos atlyginimams didinti“, - teigė p. Skyrienė.
Papildoma našta valstybei
Pasak Sigito Besagirsko, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento, MMA didinimas pirmiausia reikštų didelius papildomus kaštus valstybės sektoriui, kuriame nemažai žmonių dirba už MMA.
„Tad valstybė turėtų galvoti, iš kur tuos pinigus paimti: ar ji skolinsis, ar karpys išlaidas, bet kaip matome Vyriausybė nėra labai linkus jas karpyti. Tad tai gali reikšti mažesnes algas ateityje, nes skolos aptarnavimo kaštai guls ant valstybės piliečių ir tarnautojų pečių“, – teigia p. Besagirskas.
Didesnėms arba didesnę pridėtinę vertę kuriančioms bendrovėms MMA didinimas didelės reikšmės neturės, nes esą jose už MMA dirba nebent pagalbiniai darbuotojai.
„O smulkioms įmonėms, ypač regionuose, MMA ir šiandien dienai yra per didelė ir sprendimas dažnai būna vienintelis, kurio valdžia nelabai nori matyti, darbuotojas yra pervedamas ant ketvirčio ar ant pusės etato, pasirašoma kažkokio kitokio tipo sutartis ir dalis atlyginimo yra mokama vokelyje“, – VŽ pasakoja p. Besagirskas.
„Sodros“ duomenys rodo, kad šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pernai metų tokiu pačiu metu, atlyginimai, tarp samdomų darbuotojų, labiausiai buvo linkę mažėti statybininkų, barmenų, sporto instruktorių grupėse. „Sodra“ svarsto, kad atlyginimai šioms profesijoms mažėjo tik formaliai, nes bendrovės ieško darbo apmokėjimo būdų, kurie būtų mažiau apmokestinami.
„Ta reguliacija (MMA nustatymas – VŽ) yra dirbtina, ji yra tokia politinė. Iš tikrųjų manau, kad jos reiktų apskritai atsisakyti“, – sako p. Besagirskas.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Algų atskirtis – teigiama
Pasak pašnekovo, atlyginimai šalyje sparčiai auga paklausioms specialybėms, bet ne tiems darbams, kurie darbdaviui yra mažiau aktualūs ir ne gyvybiškai svarbūs.
„Ši diferenciacija, kai vieniems alga auga, o kitiems ne, ilguoju laikotarpiu atsilieps teigiamai. Gal trumpuoju laikotarpiu tai skamba žiauriai, bet ilgainiui žmonės tiesiog persiorientuos ir eis į tuos sektorius, kur galima uždirbti daugiau“, – sako p. Besagirskas.
„Sodros“ duomenimis, MMA dydžio uždarbį gauna 5% samdomų darbuotojų. O 17% gauna mažiau nei MMA.
MMA didinimas iškraipo rinką ir nemažina finansinės atskirties, nes padidinus MMA, reikia didinti algas ir kitų grandžių darbuotojams.
„Manau, kad reguliavimas yra labiau politikų žaidimas artėjant vieniems ar kitiems rinkimams, pavyzdžiui, savivaldybių, bet ne reali pagalba tiems žmonėms, kurie gauna minimalią algą“, – teigia p. Besagirskas.
Nuo sausio 1 d. iki 400 Eur didėsianti MMA būtų esą tik trumpalaikis sprendimas, o vėliau Trišalėje taryboje būtų ieškoma būdų, kaip kiek įmanoma MMA didėjimą sisteminti, susiejant jį su ekonominiais rodikliais.
Trišalėje taryboje vertėjų profesinė sąjunga „Solidarumas“ teigė, kad MMA Lietuvoje reiktų šiuo metu pakelti iki 500 Eur. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlė MMA iš viso nedidinti.
Paskutinį kartą MMA buvo pakelta 2016 m. liepą – nuo 350 iki 380 Eur.
VŽ rašė, kad šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ šalyje išaugo 8,7%. Vidutinė alga Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 838,7 Eur bruto.
infogram.com::mma-europos-sajungos-salyse-1g9vp1yjxqqep4y
