Per metus algos į rankas išaugo beveik dešimtadaliu

Privačiame sektoriuje uždarbis kilo sparčiau nei valstybiniame, tačiau didesnes vidutines algas išmoka valstybė.

Statistikos departamentas praneša, kad antrąjį ketvirtį valstybės sektoriuje vidutiniškai ant popieriaus buvo uždirbama 842,3 Eur, privačiajame sektoriuje – 837 Eur. Tačiau valstybės sektoriuje per metus atlyginimai pasistiebė 7,5%, o privačiajame – 9,3%.  Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus paaugo maždaug 59 Eur - nuo 600,8 Eur iki 659 Eur. Per metus valstybės sektoriuje neto algos pašoko – 8,6%, privačiajame – 10,2%.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="1ab352ec-1393-48a3-ad19-27e5f1b16614" prefix="Gwb" format="interactive" title="Vidutinis bruto darbo užmokestis, Eur/mėn."]

Palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 2,6%. Lyginant algų raidą ketvirčiais, valstybės sektoriuje fiksuojamas kiek didesnis augimas – 3%, privačiajame sektoriuje – 2,4%.

Realiojo darbo užmokesčio indeksas per metus šalies ūkyje padidėjo 6%: valstybės sektoriuje – 4,9%, privačiajame – 6,5%.

MMA įtaka

„Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys, – rašoma Statistikos departamento pranešime. – Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.“

Tuo tarpu darbo užmokesčio padidėjimą antrąjį ketvirtį, palyginti su sausiu-kovu, lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas bei kitos priežastys.

„Sparčiai didėjantis vidutinis darbo užmokestis šalyje rodo, kokią įtaką darbo rinkoje daro darbuotojų trūkumas ir palanki vidaus bei išorės ekonominė padėtis, dėl kurios dauguma įmonių visgi gali mokėti daugiau savo darbuotojams. Be to, darbuotojų lūkesčiai dėl didesnės algos spartėja, todėl atsiranda taip vadinamoji algų ir kainų augimo spiralė“, – atsiųstame komentare teigia Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.

Jis taip pat priduria, kad plikus skaičius reikia vertinti nuosaikiai, nes vidutinis darbo užmokesčio augimas nereiškia, kad atlyginimas per metus padidėjo visiems ir vienodai: „Pavyzdžiui, darbo užmokestis Vilniuje ir toliau augo sparčiau negu likusioje Lietuvoje. Be to, vidutinis darbo užmokestis nereiškia, kad 50% darbuotojų uždirba daugiau, o likusieji ? mažiau negu vidutinę algą. Darbo užmokesčio mediana Lietuvoje yra maždaug 18% mažesnė negu vidutinis darbo užmokestis. Tikėtina, kad didesnį negu vidutinį darbo užmokestį, t. y., 839 Eur per mėnesį, šalyje gauna maždaug 35–40% dirbančiųjų šalyje.“

Ponas Povilauskas prognozuoja, kad antrąjį pusmetį algų šuoliai bus mažesni. „Darbo užmokestis antrą metų pusmetį augs šiek tiek lėčiau dėl tiesioginės MMA įtakos išnykimo. Nėra abejonių, kad ateinančiais metais MMA vėl didės ir veikiausiai po derybų bus susitarta dėl MMA didinimo 30–40 Eur. Beje, nemažą įtaką ateinančių metų atlyginimų į rankas augimui turės ir tai, ar Seime pasiseks patvirtinti Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus, kurių vienas iš svarbiausių punktų yra NPD sulyginimas su minimalia mėnesio alga“, – komentare teigia jis.