Macronas pradeda turnė ES rytuose, sieks pažaboti pigią darbo jėgą
Trečiadienį Prancūzijos vadovas pradės savo kelionę Austrijos mieste Zalcburge, kur taip pat atvyks Čekijos ir Slovakijos lyderiai, ketvirtadienį jis išvyks į Rumuniją, penktadienį – į Bulgariją. Šiose šalyse prezidentas ketina prašyti paremti griežtesnes ES taisykles, reglamentuojančias darbdavių galimybes išvežti darbuotojus dirbti į kitas ES valstybes.
Kitą savaitę p. Macronas priims Vokietijos, Italijos ir Ispanijos lyderius ir susitiks su Beniliukso valstybių premjerais. Šių susitikimų metu dominuos euro zonos reformų, ES bendradarbiavimo gynybos srityje ir imigracijos klausimai.
„Socialinis dempingas“
Pagrindinis Prancūzijos prezidento rūpestis Rytų Europoje yra į Vakarų valstybes pagal kontraktus dirbti komandiruojami žmonės, kuriuos prancūzai vadina „atskirtais darbuotojais“. Įprastai tokie darbuotojai yra siunčiami į Prancūzija iš žemesnių atlyginimų aplinkos Rytų Europoje dirbti darbus, kurių atlikimas samdant vietinius darbuotojus būtų kur kas brangesnis.
Prancūzijoje yra per 300.000 tokių darbuotojų, rašo „Bloomberg“. Minimali alga šioje šalyje yra 1,480 Eur, kai Lenkijoje – apie 450 Eur.
Prezidentas Macronas nori, kad ES numatytų taisykles, pagal kurias komandiruojami darbuotojai kitoje šalyje galėtų dirbti vienerius metus iš dviejų. Jis taip pat siekia, kad būtų užtikrinta minimali alga ir socialiniai mokesčiai, taip pat sustiprintas vyriausybių bendradarbiavimas, kovojant su sukčiavimu.
Paryžius jau ilgą laiką skundžiasi, kad Rytų ir Vidurio Europa įgyja neteisingą pranašumą dėl „socialinio dempingo“, komandiruodama darbuotojus, dirbančius už lenkišką ar čekišką algą į Vakarų Europą, kur atlyginimai yra kur kas aukštesni, skelbia „Reuters“. Tiesa, tokių darbuotojų skaičius Bendrijoje iš viso neviršija 1%. Dauguma tokių darbuotojų dirba statybų ir pervežimo sektoriuose.
Višegrado valstybės sako, kad Prancūzijos siūlymai yra per stiprūs. Jų teigimu, regiono valstybėms turi būti leista konkuruoti žemesnėmis sąnaudomis, kad būtų išlyginta dešimtmečius trukusi komunistinė stagnacija.
Tiesa, ne visų Višegrado ketverto vyriausybių pozicija yra visiškai vienoda. Čekija yra pasirengusi kompromisui, jeigu bus sutarta dėl pabėgėlių kvotų. Regiono valstybės nepritaria tokiam migrantų krizės sprendimo būdui ir jų iki šiol nevykdo.
ES Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Estija turėtų pateikti Prancūzijos pasiūlymus rugsėjį.
Ignoruoja Varšuvą ir Budapeštą
Prezidentas Macronas neaplankys Lenkijos ir Vengrijos, kurių vadovus jis ne kartą kaltino paminant ES vertybes. Aukštas Paryžiaus diplomatas „Reuters“ sakė, kad prezidentas sąmoningai aplenkia Budapeštą ir Varšuvą, kad šių valstybių lyderiams „pasiųstų reikiamą žinutę“.
Šaltiniai Lenkijos vyriausybėje „Reuters“ sakė, kad Varšuva mėgino prikviesti p. Macroną į Lenkiją, tačiau „nesusilaukė didelio susidomėjimo“.
Pažaboti pigios darbo jėgos antplūdį iš Rytų Europos buvo vienas iš p. Macrono rinkiminių pažadų. Pastaruoju metu prezidento reitingai namuose smuko dėl jo rengiamos darbo rinkos reformos. Muriel Penicaud, šalies darbo ministrė, jau pasiekė galutinius derybų su profesinėmis sąjungomis etapus dėl lengvesnių ir pigesnių galimybių verslui atleisti darbuotojus , informuoja „Bloomberg“. Šie sprendimai turėtų būti priimti rugsėjį.
Tačiau ne visos darbuotojų sąjungos pasiryžusios tam pritarti. Kai kurios jų planuoja didelius protestus kitą mėnesį. Praeityje masiniai studentų ir profesinių sąjungų protestai dažnai priversdavo šalies vyriausybes atsisakyti reformų planų. Tačiau p. Macronui yra būtina sėkmė namuose, kad jis įgytų daugiau autoriteto pertvarkoms Bendrijoje vykdyti, įsitikinę ekspertai.
