Kinijos ūkis stabiliai auga, bet laukia sudėtingi metai

Pastarųjų mėnesių ekonominiu leitmotyvu Kinijoje buvo tapęs įvairių grėsmių valdymas, nuo nekilnojamojo turto burbulo iki nesubalansuoto, skolomis paremto augimo.

Šalies centrinis bankas patvirtino savo įsipareigojimą laikytis apdairios politikos, taip pat žadėjo užimti labiau neutralią poziciją ir užtikrinti, kad pinigų politika nebūtų nei per griežta, nei per laisva, rašo „Reuters“.

„Šiuo momentu Kinijos ekonominė ir finansinė padėtis yra iš esmės stabili, bet situacijos sudėtingumas turi būti pakankamai įvertintas“, – pareiškime nurodė Kinijos liaudies bankas (PBOC).

Huang Yipingas, centrinio banko patarėjas ir pinigų politikos komiteto narys, sekmadienį pareiškė Kinijos valstybinei „Xinhua“ naujienų agentūrai, kad vyriausybė turėtų nustatyti lankstesnį ūkio augimo tikslą. Pasak p. Huang, šių metų augimo tikslas galėtų būti apibrėžiamas intervalu nuo 6 iki 7% (pernai buvo įvardytas 6,5%–7% intervalas). Pernai trečiąjį ketvirtį Kinijos BVP augo 6,7%.

Prognozuojama, kad 2016-aisiais Kinijos bankų skolinimo apimtis pralenks ankstesnių metų, 2015-ųjų, rekordą (11,71 trln. juanių). Įsibėgėjęs skolinimas prisidėjo prie būsto rinkos šuolio. 2016 m. lapkritį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, būstų kainos Kinijoje pašoko 12,6%. Valstybės kompanijų investicijos į ilgalaikį turtą pernai augo maždaug 20% tempu.

Tačiau per praėjusius metus Kinijos ekonomikos augimas tapo mažiau subalansuotas, riziką didina skolų našta, slegianti kompanijas ir gyventojus, pažymi ekonomistai. Kai kurie iš jų prognozuoja, kad Pekinas gali šiek tiek sugriežtinti pinigų politiką ateinančiais metais.

Kinijos didžiausių kompanijų akcijų indeksas praėjusius metus baigė, fiksuodamas 11% sumažėjimą, o Kinijos juanis smuko į didžiausias žemumas per aštuonerius su puse metų.

Nusilpęs juanis paskatino kapitalo nuotėkį iš šalies, o Kinijos užsienio valiutos atsargos sumažėjo iki žemiausio lygmens per penkerius metus.

Tuo metu, kai Kinijos kompanijos vis intensyviau investuoja užsienyje, šalies valdžia skelbia apie planus labiau atverti Kinijos ekonomiką užsienio investicijoms.

Kinijos komercijos ministerija neseniai paskelbė išankstinį įvertį, pagal kurį

Kinijos nefinansinės tiesioginės investicijos užsienyje 2016 m. pasiekė 1,12 trln. juanių ir viršijo į šalį atėjusias užsienio investicijas precedento neturinčia 335 mlrd. juanių suma.

Per 11 praėjusių metų mėnesių Kinijos investicijos užsienyje augo 55,3%, iki 1,07 trln. juanių.

infogr.am::551c2ea7-0438-4292-b5c0-21e31570771d