Konkurencija ir darbuotojų stygius juos pabrangins

Publikuota: 2016-11-23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

2017-ieji didžiajai daliai verslo vadovų kelia optimistinių jausmų – tiesa, juos kiek drumsčia būsimas darbo užmokesčio kėlimas ir ne slopstanti, o net nuožmėjanti konkurencinė aplinka.

Vakar vykusioje „Verslo žinių“ (VŽ) organizuojamoje kasmetinėje konferencijoje „Verslas 2017“ buvo pristatytas VŽ ir „PwC“ atliktas tyrimas, parodantis, kokią savo verslo ateitį mato didžiųjų Baltijos šalių įmonių vadovai. Net 67% Lietuvos didžiųjų įmonių vadovų mano, kad jų vadovaujamo verslo pajamos kitais metais augs. Tyrimo autoriai teigia, kad apskritai ekonomikos ir verslo klimatas nėra daug žadantis, tačiau jaučiama tvirta vadovų nuostata siekti savo verslo augimo ir klestėjimo. Vadovams reikia kurti, ieškoti naujų galimybių ir greitai reaguoti šių dienų sudėtingoje ir neužtikrintoje verslo aplinkoje. Šalies ekonomistai teikia ganėtinai optimistiškas Lietuvos ekonomikos plėtros prognozes ir numato, kad 2017 m. ekonomika augs sparčiau, – pasak jų, mažėjantis nedarbas, atsigaunantis eksportas, įgausiančios pagreitį investicijos bei didėsiantis vidaus vartojimas turėtų reikšmingai prisidėti prie šalies ūkio augimo. Iki šiol vienas iš pagrindinių veiksnių, stabdančių Lietuvos ūkio plėtrą, – mažėjančios tiesioginės užsienio investicijos.

Lietuvos verslo lyderiai, planuodami 2017 m., laikosi nuosaikesnių įmonių pajamų augimo prognozių nei 2016 m., tačiau jų nuotaikos išlieka optimistinės. Viena iš svarbiausių sričių, kuriai reikalingas proveržis, – mokestinė aplinka. Konkurencingesnės ir efektyvesnės mokesčių sistemos sukūrimas turėtų būti valstybės institucijų prioritetinis tikslas, padėsiantis užtikrinti sėkmingą įmonių konkuravimą. Apklausos dalyviai – įmonių vadovai – tikina, kad 2017 m. verslo augimui didžiausią įtaką turės procesų efektyvumo didinimas, strategijos nustatymas ir įgyvendinimas bei darbuotojų kompetencija ir įsitraukimas.

Ekonomistai didžiausią riziką ir neapibrėžtumą prognozuoja po Seimo ir JAV prezidento rinkimų. Pirmiausia tai – investicijų sausra baiminantis nežinomybės dėl naujosios valdžios veiksmų. Taip pat užsienio sąlygų pokytis, fizinis darbo jėgos trūkumas rinkoje, lemsiantis staigų kvalifikuotų darbuotojų brangimą. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, tarp valdžiai rekomenduotinų darbų mini būtinybę atsisakyti perteklinių reikalavimų kvalifikuotų darbuotojų imigracijai, leisti Darbo kodeksui pirmiausia „eiti“, o tik tada koreguoti jo eiseną. „Paskelbti policijos iniciatyvą sumažinti kabinetinių darbuotojų skaičių bandomuoju projektu visam viešajam sektoriui“, – pataria p. Nausėda.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, didžiulę riziką įžvelgia Europos Sąjungoje vyksiančiuose rinkimuose – pasak jo, daug kur, kaip šiemet JK ir JAV, gali laimėti populistinės, protekcionistinės ir nacionalistinės jėgos bei idėjos. Trumpuoju laikotarpiu tai gali sukelti didelių svyravimų finansų rinkose, ilguoju – grėsti visos ES vienybei ir integracijos procesui. „Dar vienas dar vienos didelės valstybės referendumas dėl narystės ES gali būti lemiamas“, – perspėja jis.

Ekonomistas siūlo Vyriausybei rimtai imtis švietimo sistemos reikalų: mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, neigiami užsienio investicijų srautai, intensyvėjanti pasaulinė konkurencija – šie veiksniai be itin konkurencingos švietimo sistemos artimiausią dešimtmetį pavers gana liūdnu. „Užsiciklinimas ties kosmetinėmis ar, dar blogiau, populistinėmis reformomis sukurs smarkias pagirias“, – tikina p. Mačiulis.

Populizmo iš valdžios pusės norisi kuo mažiau – verslui, ekonomikos augimui reikalingi efektyvūs sprendimai, padėsiantys Lietuvos verslui sėkmingai konkuruoti gana sudėtingame 2017-ųjų pasaulyje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau