„Swedbank“: e. komercija Lietuvoje išlaiko augimo tempą, pirkimo patirtį keičia tokenizacija
Anot D. Trumpicko, šiuo metu e. komercijos dinamika Lietuvoje išlieka teigiamai aktyvi – rinka stabiliai auga, o technologiniai pokyčiai lemia vis patogesnę ir saugesnę pirkėjo patirtį.
„Lietuvos e. komercijos apimtys nuosekliai auga. Nors pastarosios augimo tempai nebėra taip ryškiai pranašesni už fizinės prekybos rezultatus kaip pandemijos laikotarpiu, elektroninė prekyba vis dar lenkia tradicines prekybos vietas tiek apsipirkimų skaičiaus, tiek apyvartų augimu. Lyginant pirmųjų devynių šių ir praėjusių metų mėnesių duomenis, matyti, kad prognozės pasitvirtino – šiemet e. komercijos apyvarta augo kiek daugiau nei 15 proc.“, – apžvelgia jis.
Kryptys panašios, bet ne vienodos
Anot pašnekovo, užsienio rinkose taip pat stebimos panašios kryptys, tačiau regioniniai skirtumai išlieka. Jie akivaizdžiai matomi ir Baltijos šalyse.
„Estijoje jau kelerius metus stebime atsiskaitymų skaičiaus nusistovėjimą, nors apyvartos šiek tiek auga. Latvijoje tendencijos panašesnės į Lietuvos, tačiau rinka akivaizdžiai atsilieka tiek sandorių kiekiu, tiek verte. Visame regione bendras bruožas yra auganti vidutinė atsiskaitymo suma, ji kasmet kyla bent po 10 proc. Skiriasi tik krepšelio dydis: Estijoje jis didžiausias (92 Eur), Latvijoje mažiausias (42 Eur), Lietuvoje – tarp jų (65 Eur)“, – vardija D. Trumpickas.
Rinkos tendencijos rodo dar kelis svarbius poslinkius: sparčiai auga mokėjimų kortelėmis populiarumas ir bendras vyresnio amžiaus (51 m. amžiaus ir vyresnių) vartotojų aktyvumas e. prekyboje.
„Tai sietina su mokėjimų būdų, paremtų kortelėmis, įvairovės ir patogumo augimu. Paprastesni, intuityvūs ir saugesni atsiskaitymo sprendimai slopina vyresnių vartotojų baimę pirkti internetu ir skatina jų norą išbandyti šį apsipirkimo būdą“, – sako „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.
Tokenizacija – patogumui ir lojalumui
Pasak pašnekovo, vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių augantį atsiskaitymų kortelėmis skaičių internete, yra tokenizacija.
„Tokenizacija – tai kortelės duomenų išsaugojimas pakartotiniams atsiskaitymams pas konkretų prekybininką, prenumeratose, elektroninėse piniginėse (pvz., „Apple Pay“, „Google Pay“) ar tokiuose sprendimuose kaip „Click-to-Pay“. Kartą saugiai suvedus kortelės duomenis, jie užkoduojami į vadinamąjį tokeną. Vėliau atsiskaitant kortelės duomenų suvesti nebereikia, nes pirkėjas yra identifikuojamas pagal tokeną“, – pasakoja D. Trumpickas.
Anot jo, tokenizacija padeda saugoti kliento duomenis, nes kyla mažiau rizikos juos suvesti nepatikimoje aplinkoje, be to, vartotojui nebereikia duomenų suvedinėti vis iš naujo. Ji sukuria „nematomą“ pirkimo patirtį, atsiskaitymo procesas tampa greitesnis, sklandesnis ir patogesnis – pakanka vieno paspaudimo. Verslui tokenizacija padeda sumažinti atvejų skaičių, kai klientai pirkimo atsisako dėl ilgo ir daug patvirtinimų reikalaujančio būdo – ypač pirkdami mobiliaisiais įrenginiais.
„Verslui tai reiškia daugiau sėkmingų konversijų ir paprastumą, kuris skatina lojalumą. Tokenizacija tiesiogiai gerina vartotojo patirtį, ypač mobiliuosiuose įrenginiuose, kur net maži nepatogumai klientus paskatina palikti neapmokėtą pirkinių krepšelį“, – komentuoja pašnekovas.
Nors tokenizacijos skvarba auga, vartotojų ir dalies prekybininkų supratimas apie ją – vis dar ribotas.
„Pavyzdžiui, iki šiol dažnai klaidingai manoma, kad tokenizuotus duomenis saugo pats prekybininkas. Tačiau iš tiesų duomenys yra laikomi sertifikuotuose mokėjimų infrastruktūros sprendimuose, kurie smarkiai sumažina rizikas“, – teigia D. Trumpickas.
Augs dar sparčiau
Kalbėdamas apie bendras e. komercijos tendencijas ir atsižvelgdamas į vidaus vartojimo makroekonomines prognozes, D. Trumpickas sako, kad 2026 m. Lietuvoje e. komercijos apimtys turėtų toliau sparčiai augti.
„Toliau ryškės mobilumo tendencijos – vis daugiau pirkimų bus atliekama mobiliuosiuose įrenginiuose, todėl svetainių ir mokėjimų sprendimų optimizavimas mobiliajai patirčiai išliks būtinybe“, – akcentuoja jis.
Taip pat artimiausiu metu, pasak pašnekovo, reikėtų laukti spartesnio „Click-to-Pay“ sprendimų plitimo.
„Skirtingai nei tokenizacija pas konkretų prekybininką, šis sprendimas leidžia vieną kartą saugiai išsaugoti kortelės duomenis „Click-to-Pay“ aplinkoje ir vėliau atsiskaityti daugelyje svetainių jų vėl nesuvedant“, – paaiškina jis.
Didžiausias mobiliųjų atsiskaitymų potencialas matomas trijuose segmentuose: transporto sektoriuje, logistikos paslaugose ir prenumeratos pagrindu teikiamose paslaugose: „Šiose srityse greitis ir paprastumas tampa kritiniais sėkmės veiksniais“, – pabrėžia D. Trumpickas.
Pašnekovo nuomone, paslaugų dalis e. komercijoje apskritai augs sparčiau, todėl transporto ir logistikos mokėjimo sprendimams bus keliami aukštesni patogumo reikalavimai.
„Tikimės, kad atsiskaitymų kortelėmis dalis ir toliau didės, nors artimiausiu laikotarpiu apyvartomis ji greičiausiai dar neviršys Lietuvoje iki šiol dominuojančių mokėjimų inicijavimo iš sąskaitų sprendimų“, – teigia „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.
