Quo vadis, Rytų Europa? Įspūdžiai iš festivalio „Eufonie“ Varšuvoje

Violončelininkas Tomasz Daroch muzikos festivalyje „Eufonie“. Grzegorz Karkoszka / Narodowe Centrum Kultury nuotr.

Pastaruoju metu neretai girdime apie Lenkijos lyderystę mūsų regione ekonomikos ir saugumo srityse. Apsilankius lapkričio 13–gruodžio 7 d. Varšuvoje ir kituose miestuose vykusiame VII tarptautiniame Vidurio ir Rytų Europos muzikos festivalyje „Eufonie“, susidarė įspūdis, kad lyderystės siekiama ir kultūroje.

Tiesa, lyderystė mene – sąlygiška sąvoka. Visgi festivalio programa, pristatyta ne tik Varšuvoje, bet ir Krokuvoje, Lodzėje, Gdanske, Katovicuose, Opolėje, Olštyne, Liuslavisuose ir Dembicoje, bei vienas koncertas Bukarešte liudija, kad festivalis „Eufonie“ nusiteikęs plačiai aprėpti artimesnių ir tolimesnių kaimynų muziką – nuo Baltijos iki Balkanų, o galbūt net formuoti Vidurio ir Rytų Europos kultūrinę savimonę.

Dėmesio centre – ir Lietuva

Tarp 29 šių metų festivalio koncertų, kuriuose skambėjo Rumunijos, Kroatijos ir Makedonijos muzikai skirti koncertai bei vengrų, čekų, estų muzika, Lietuvai taip pat skirta daug dėmesio. Galima net sakyti, kad Lietuva festivalyje tradiciškai sulaukia dėmesio. Pernai „Eufonie“ programoje atsidūrė „Operomanijos“ pastatymas – Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Bardžiukatės opera „Geros dienos“. Šiemet Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Sergejaus Krylovo, bei pianistas Lukas Geniušas pristatė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtą programą, kurioje skambėjo ir J. S. Bacho bei F. Schuberto kūriniai, o prieš koncertą lapkričio 27-ąją Varšuvos filharmonijoje buvo atidaryta M. K. Čiurlionio fotografijų paroda „Čiurlionis su kodaku“, kurioje eksponuojamos 1905 m. lietuvių menininko kelionėje po Kaukazą ir Krymą darytos nuotraukos.