Kai valdžia kalba garsiau už teisę: ar esame pasirengę demokratijos išbandymui?

Anot I. Norkaus, teisė nepastebimai veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimą, o aukščiausia valdžia demokratinėje valstybėje turi priklausyti įstatymui, o ne politinėms institucijoms.

„Lex est Rex, o ne Rex est Lex principas yra kertinis modernios valstybės pamatas. Įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina, kad klesti tos valstybės ir organizacijos, kuriose realiai veikia teisės viršenybė. Net politines laisves turinčios, sparčiai augančios valstybės ilgainiui žlunga, jeigu nėra veikiančios teisinės sistemos“, – „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Verslas 2026“ pabrėžė jis.

Pasak I. Norkaus, tokiu politinės sistemos disbalanso pavyzdžiu yra Centrinės Afrikos šalys, kuriose organizuojami rinkimai, tačiau be galimybės apginti nuosavybę ir teisių šios valstybės nejuda į priekį. Ta pati formulė galioja ir ekonomikai – be teisinės apsaugos augimas neįmanomas. 

Kai valdžia kalba garsiau už teisę

I. Norkus išskiria ir dar neseniai demokratijos simboliu laikytose JAV vykstančius pokyčius. Vos išrinktas antrajai prezidento kadencijai, Donaldas Trumpas pasirašė daugiau kaip 150 įsakų, kurių didžioji dalis buvo skirta pakeisti teisės ir valdžios balansą. Dalis įsakų buvo nukreipti ir prieš advokatų kontoras ir didžiuosius universitetus.

„Iš advokatų kontorų, kurios iki inauguracijos dirbo prieš D. Trumpo interesus, buvo atimta teisė atstovauti valstybę ar gauti prieigą prie slaptos informacijos. Prezidentas iniciavo sprendimus nutildyti ir didžiąsias aukštąsias mokyklas, tokias kaip Harvardas ar Kolumbijos universitetas, sumažindamas finansavimą ir apribodamas galimybę priimti studentus iš užsienio. Šiuos ir kitus įsakus tarptautinė bendruomenė įvertino kaip agresijos aktą prieš nusistovėjusią tvarką. Visi buvome šokiruoti ir tada, kai D. Trumpas NATO pareiškė, jog JAV negins Europos, jeigu valstybės nesumokės tiek, kiek, prezidento nuomone, jos turi sumokėti. Tai buvo visiškai nauja pozicija, paneigianti visus iki tol galiojusius principus. Tai pavyzdys, kai valdžia kalba, o teisė nutyla“, – konstatuoja I. Norkus. 

Autokratijos banga

Nors stebint iš šalies gali atrodyti, kad autokratai lyderių pozicijose įsitvirtina netikėtai, I. Norkus pasakoja, kad autokratija istoriškai kyla bangomis: pirmoji banga išryškėjo iki Antrojo pasaulinio karo ir po jo, antroji prasidėjo Lotynų Amerikoje žlugus kolonijoms ir Pietų Europoje, o dabar matome trečiosios bangos požymius.

„Vis garsiau reiškiasi valdžią koncentruojantys veikėjai Pietų Amerikoje, Vidurio Rytuose, Azijoje, Indijoje, Europoje. Skaičiai rodo, kad demokratija pasaulyje traukiasi, o autokratija sugrįžta. Be to, statistika atskleidžia, kad šalių, kuriose egzistuoja reali teisės viršenybė, yra dar mažiau nei demokratinių santvarkų“, – akcentuoja teisininkas.

Tendencija, pasak I. Norkaus, labai aiški: teisės galia silpsta – trumpizmas ir valdžios taisyklių primetimas grįžta.

„Mane, kaip teisininką, tokia dinamika neramina. Vis dėlto, pasaulis šiandien yra taške, kai demokratija atsitraukia. Globalizacija taip pat byra – regionai užsidaro, tarptautinė prekyba silpnėja, daugėja konfliktų. Visa tai kuria palankias sąlygas autokratijai augti“, – sako jis.

Situaciją aštrina ir kiti veiksniai: didėjanti infliacija tik stiprina atskirtį ir žmonės ieško, kas juos apgins bei pasiūlys paprastą sprendimą sudėtingoms problemoms. 

Technologijos keičia taisykles 

Akivaizdu, kad demokratijos indeksas po COVID-19 pandemijos sumažėjo, o tai irgi sustiprina autokratines tendencijas. Kai visuomenė išsekusi, o pasitikėjimas institucijomis smunka, autoritariniai lyderiai įgyja daugiau galios. Ši autokratų banga, anot I. Norkaus, sėkmingai pasitelkia dar vieną įrankį – technologijas, kurios leidžia neįtikėtinai greitai mobilizuoti rinkėjus ir pasiekti stulbinančių rezultatų. I. Norkus primena, kaip Rumunijoje „TikTok“ algoritmo dėka prezidentu buvo išrinktas kandidatas, kuris, vertinant prognozes, neturėjo jokių galimybių. Vėliau nustatyta, kad kampanija rėmėsi neteisėtomis technologinėmis priemonėmis.

„Pavyzdys iliustruoja, kaip keičiasi teisėtumo suvokimas: sprendimai priimami ne teismuose, o internete. Viešoji nuomonė priklauso nuo to, kas turi stipresnę auditoriją, o ne nuo teisinės argumentacijos. Mano požiūriu, taip būti neturėtų“, – pabrėžia teisės ekspertas.

Jo teigimu, paralelės tarp autokratijos ir technologijų pasaulio išryškėja ir stebint lyderių elgesį. 

„Beveik prieš metus vykusioje D. Trumpo inauguracijoje dalyvavo visi didieji techlyderiai. Jų tikslai – panašus: autokratai ir technolordai dažnai nepaiso taisyklių. IT bendrovės savo prigimtimi yra  disruptorės – jos nori kuo greičiau pasiekti rezultatų ir, skirtingai nuo autokratų, jos turi milžiniškus resursus. Įdomu, kad Lietuvoje tokio reiškinio nėra – nei didžiosios technologijų bendrovės, nei vienaragiai nemezga partnerysčių su dabartine valdžia. Tai turi ir privalumų, ir minusų“, – komentuoja I. Norkus.

Be to, žmones labai lengva mobilizuoti emocijomis – tą, teigia I. Norkus, įrodo Lietuvos kultūros bendruomenės protestas prieš paskirtą kultūros ministrą.

„Įdomu stebėti, kaip greitai sukilo emocinė banga ir kaip sparčiai pasklido lozungas, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai girdime ar švenčiame M. K. Čiurlionį. Akivaizdu, kad niekas M. K. Čiurlionio neuždraus, tačiau tokie teiginiai labai mobilizuoja. Ir nors protestas turėjo pagrindo, jis taip pat parodo, kaip lengva visuomenę pastumti į vieną ar kitą pusę“, – sako I. Norkus. 

G. Nausėda – trečiai kadencijai? 

Kai pasaulyje teisės viršenybė menksta, Lietuvos situacija, pasak eksperto, išlieka išskirtinai gera. Pagal teisės viršenybės rodiklius Lietuva patenka tarp pasaulio lyderių ir iš 143 valstybių užima 18 vietą.

„Pagal galimybę kreiptis į teismą Lietuva yra šešta pasaulyje. Sistema yra atvira ir prieinama visiems. Nediskriminavimo aspektu esame 4 vietoje, pagal valstybės nesikišimą į teisinius procesus –  21 vietoje. Civilinės bylos Lietuvoje nagrinėjamos labai efektyviai – pagal procesų trukmę užimame 6 vietą pasaulyje. Be to, bylinėtis čia taip pat nebrangu – patenkame į TOP 10“, – vardija jis.

Pasak I. Norkaus, tokie rezultatai rodo, kad teisės viršenybė Lietuvoje stiprėja. Tačiau visuomenei vis tiek gali kilti klausimas: ar čia galėtų iškilti autokratas? Jis sako, kad autokratai į valdžią ateina skirtingais būdais, tačiau dažniausiai pirmas žingsnis būna teismų sistemos kontrolė.

„Tą stebėjome Lenkijoje, kur buvo mėginama pertvarkyti teismų valdymą ir skyrimo mechanizmus, ir stebime JAV, kur šiuo metu 6 iš 9 Aukščiausiojo Teismo teisėjų yra konservatyvių pažiūrų. Galiausiai visi svarbiausi sprendimai nusileidžia ant teisėjo stalo – jis turi juos patvirtinti arba atmesti“, – pabrėžia I. Norkus.

Vis dėlto Lietuvoje, priešingai nei pvz., Vengrijoje, nėra taip lengva pertvarkyti teismų sistemą ar paskirti sau lojalius teisėjus.

„Teoriškai ir dabartinis prezidentas gali paskelbti, kad lieka trečiai kadencijai. Tuomet mes prisiminsime, kad egzistuoja Konstitucija, kurios aiškinimo teisę turi Konstitucinio teismo teisėjai – pabrėžia teisininkas. – Lietuvoje teoriškai įmanomi įvairūs scenarijai, bet praktiškai – ne. Mus saugo valdžių padalijimo principas: prezidentas parenka ir teikia svarbiausių valdžios pozicijų kandidatūras, Seimas jas tvirtina. Kai pagrindiniai sprendimai išskaidyti tarp atskirų valdžios šakų, tampa daug sunkiau centralizuoti galią“.

Be to, Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė, teisiškai susieta su ES principais ir jų vykdymo priežiūra.

„Tai reiškia, kad bet kokie bandymai ardyti teisės viršenybę būtų apriboti. Visuomenė įpranta protestuoti (traktoriai, kultūra, mokytojai ir pan.) ir tai irgi veikia kaip saugiklis. Mano įsitikinimu, nepaisant aiškiai nepalankių tendencijų, ateityje išlaikysime teisės viršenybę“, – reziumuoja I. Norkus.