Estų gamybininkai murkdosi, latviai bando prisivyti Lietuvą

2022 m. dėl Rusijos invazijos į Ukrainą prasidėjusi energijos krizė ir nutrūkęs pigių žaliavų importas Baltijos šalių apdirbamajai gamybai sukėlė šoką. Nors Lietuvoje ji atsigavo greičiausiai, dabar sektoriaus atstovai į ateitį žvelgia skirtingai. Gamybininkams nerimą kelia augantys gamybos kaštai ir papildomi aplinkosaugos reikalavimai, o kitiems metams optimizmo teikia planuojamos didelės investicijos Vokietijoje.

Baltijos šalių gamintojai didesnę 2021 m. dalį žengė koja kojon, kol Lietuvoje prasidėjo apdirbamosios gamybos šuolis, kurį sustabdė Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. sukeltas šokas. Smuko ir Estijos apdirbamoji gamyba, latvių produkcija traukėsi nuosaikiau. Atsispyrę nuo dugno tų pačių metų liepą, Lietuvos gamybininkai 2023–2024 m. įsibėgėjo ir šių metų pradžioje pasiekė gamybos piką. Latvijos gamintojai, apimtį mažinę iki 2024 m. vasaros, nuo tada augo nuosekliai ir pastaruoju metu artėja prie Lietuvos rodiklių, o estams prikelti sustojusią gamybą sekasi sunkiai.

Pasak Eglės Stonkutės, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistės-analitikės, Latvijos ir Estijos apdirbamosios gamybos sunkesnį atsigavimą lėmė priklausomybė nuo Skandinavijos rinkų: „Apie trečdalis Estijos prekių eksporto keliaudavo į Suomiją, Švediją, Norvegiją – ten smukus vartotojų pasitikėjimui dėl augančių palūkanų normų ir energijos kainų augimo sumažėjo prekių iš Estijos paklausa. Latvija tomis kryptimis parduodavo mažiau, tačiau jie labiau priklausomi nuo Estijos kaip eksporto rinkos.“