Giedrė Kaminskaitė-Salters: „Lietuvos aukso amžius virsta tingumo kultūra – rizikuojame prarasti konkurencingumą“
„Lietuva gyvena aukso amžiuje. Esame sukūrę tokį ekonominį stebuklą, apie kurį prieš 35 metus negalėjome net svajoti. Mūsų BVP prilygta 87% Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Vis dėlto, kai gerovės yra per daug, iškyla grėsmė susirgti“, – konferencijoje „Verslas 2026“ skaitytame pranešime „Kai vaistas virsta nuodu, o gerovė – tinginyste“ atkreipia dėmesį Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia Company“ viceprezidentė Lietuvai ir Estijai.
Bet ar viskas taip gražu Lietuvoje, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio? G. Kaminskaitė-Salters pabrėžia, kad į akis krenta didelė atskirtis tarp Vilniaus regiono ir kitų šalies savivaldybių.
„Vilniuje esame įpratę prie vakarietiškos darbo kultūros, augančių pajamų, puikios gyvenimo kokybės. Tačiau tereikia nuvažiuoti 40 km nuo sostinės ir vaizdas jau kitoks. Popandeminiu laikotarpiu pajamų atotrūkis tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos traukėsi minimaliai. „Gini“ indeksas, matuojantis pajamų atotrūkį šalyse, tą patvirtina, nes Lietuva šiame indekse yra antra nuo galo“, – kalba pranešėja.
Įsigali aptingimo kultūra
Populizmo banga, šluojanti Lietuvą, tik parodo, kad nesame sveiki, o labai pažeidžiami ir mums kyla rimtų grėsmių susirgti kaip valstybei. Pasak G. Kaminskaitės-Salters, vis garsiau kalbama apie keturių darbo dienų savaitės idėją, o darbas iš namų jau tapo beveik pamatine žmogaus teise, kartu su teise vedžioti šunį per pietus ar penktadienio rytą važiuoti į sodybą. Nors ofisai pripildyti migdolinėmis latėmis ir masažo kambariais, bet raginimas darbuotojams grįžti į biurus traktuojamas kaip prievarta.
„Prieš metus „Telia Lietuva“ irgi diskutavome šia tema ir surizikavome – priėmėme sprendimą penkias dienas per savaitę dirbti biure. Ar turėjome nuogąstavimų? Be abejo, galvojome, kad nepritrauksime talentų, o įmonę paliks geriausi darbuotojai, kris komandos motyvacija. Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad tai, ką gavome, susigrąžinę žmones į ofisą, nusveria visas rizikas. Sprendimus priimame čia ir dabar, nes gali pasitarti su kolega, kad ir prie kavos aparato, o ne vėl organizuoti nuotolinį susitikimą, galiausiai atmosfera biure kuria įmonės darbo kultūrą. Mūsų patirtis rodo, kad dirbdami iš biuro nepraradome nė vieno darbuotojo, paaugo žmonių pasitenkinimas darbu“, – patirtimi dalijasi G. Kaminskaitė-Salters.
Vis labiau įsigalinti aptingimo kultūra kelia tiesioginę grėsmę valstybei, nes pradedame kvestionuoti pagrindines moralines vertybes. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad dabar eilės driekiasi ne prie „Šaulių sąjungos“, kad, prireikus, eitume ginti savo valstybės, bet prie nekilnojamojo turto (NT) agentų biurų, kurie padėtų susirasti butą Tenerifėje, kur galėtume pabėgti.
„Dar viena gėrovės visuomenė liga – mūsų raumenys yra netikri, o steroidiniai. Nors popandeminiu laikotarpiu atlyginimai Lietuvoje augo sparčiausiai iš visų EBPO šalių, tačiau to neužtenka. Apklausos rodo, kad statistinis lietuvis norėtų greitu laiku gauti apie 3.000 Eur „į rankas“, o vilnietis – 4.000 Eur „į rankas“. Šios tendencijos tiesiogiai siejasi su užsienio investicijomis, kurių mes per pirmąjį šių metų pusmetį pritraukėme tik 15 mln. Eur, o tai yra 16 kartų mažiau nei praėjusiais metais. Ir tai nėra tik dėl geopolitikos, nes, pavyzdžiui, Lenkija investicijų pritraukė gerokai daugiau“, – kalba G. Kaminskaitė-Salters.
Reikia auginti produktyvumą
Aptingimo sindromą patvirtina ir 0,2% sumažėjęs produktyvumas, kuris krenta jau trečius metus iš eilės. Tokios pačios neigiamos produktyvumo tendencijos vyrauja ir Latvijoje, tačiau Lenkijoje priešingai: fiksuojamas 5% augimas.
Taigi kaip gydyti sergančią Lietuvą? Vadovė provokuodama siūlo pagalvoti „996“ vitaminus. Toks darbo modelis, kai dirbama nuo 9 val. ryto iki 9 val. vakaro 6 dienas per savaitę pradėtas taikyti Kinijoje ir padėjo užauginti dideles kompanijas, pavyzdžiui „Tik Tok“.
„Telia VIP“ renginyje viešėjusi Stanfordo universiteto profesorė Asta Sendonaris sakė, kad šis darbo modelis vis labiau įsigali Silicio slėnio bendrovėse. O Lietuvos įmonėms ji siūlo pamiršti keturių dienų darbo savaitę, nes mums reikia auginti produktyvumą bei investuoti į gynybą“, – profesorę cituoja G. Kaminskaitė-Salters.
Inovacijų kūrėjai, ne tik vartotojai
Ji sutinka, kad ne visiems priimtinas „996“ darbo modelis, tačiau platesnis inovacijų diegimas ir taikymas galėtų būti sprendimas, siekiant spartesnio šalies proveržio.
„Inovacijos – vienas svarbiausių politinės galios matų. JAV lyderiauja inovacijų srityje, tačiau Kinija vejasi labai sparčiai ir 2023 m. ši šalis inovacijoms jau skyrė 8,7% BVP. Palyginimui Europa stagnuoja ties 2,1%, o Lietuva niekaip nekerta 1% žymos. Ką tai reiškia mums? Tampame ne kūrėjų, o inovacijų vartotojų šalis. Be abejo, inovacijų variklis yra verslas, tačiau ir valstybė turi sukurti aplinką, skatinančią imtis inovacijų“, – sukonkretina pranešėja.
Pigumu Lietuva nebegali konkuruoti, tačiau galėtų išsiskirti darbo atlikimo greičiu bei kokybe. Pavyzdžiui, „Telia Global Services Lithuania“ paslaugų centras skaitmenizuoja, robotizuoja, automatizuoja visus grupės įmonių procesus, pritaiko dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, kad iš kaštų centro taptų aukštą pridėtinę vertę kuriančiu padaliniu.
Būtinas didesnis dėmesys švietimui
„Labiausiai serga Lietuvos švietimo sistema, nes trūksta mokytojų, inovatyvių mokymo programų, bet labiausiai tai juntama STEM srityje, kuri ir yra mūsų ateitis. Versle ši bomba jau sprogo, nes, pavyzdžiui, mes tokius specialistus samdome ne iš Lietuvos, bet užsienio, mat mūsų šalyje profesionalų tiesiog neparuošiama pakankamai“, – kalba G. Kaminskaitė-Salters.
Svarbu suprasti, kad specialistų ruošimas prasideda ne universitete, o jau mokyklos suole. Estijoje 1996 m. startavo „Tiger Leap“ programa, kai šalies prezidentūra, švietimo ministerija, verslai suvienijo jėgas ir kiekvienam mokiniui nupirko po kompiuterį. Tai buvo pasirinkta šalies strategija, kaip tapti skaitmenine valstybe.
„Šįmet Estijoje ir vėl šalies prezidentūra, švietimo ministerija ir „Telia Estija“ paruošė „AI Leap“ programą, pagal kurią kiekvienas mokinys mokymuisi gaus nemokamus DI įrankius. Startavome su 20.000 mokinių ir 3.000 mokytojų, bet ilgainiui bus įtrauktos visos šalies mokyklos. Mūsų įmonė kasmet įsipareigoja į šį projektą investuoti šešiaženklę sumą“, – pasakoja vadovė.
Gaila, bet tokių iniciatyvų Lietuvoje nėra, o švietimo sistemos skyles mėgina užkaišyti šalies vienaragių vystomi ugdymo projektai. G. Kamiskaitė-Salters akcentuoja, kol nebus sukurta šalies mastu veikianti į naująsias technologijas orientuota švietimo programa, tol Lietuva nebus konkurencinga.
„Lietuviams reikia dirbti daug, pamiršti keturių darbo dienų savaitę, o įmonės neturėtų pataikauti darbuotojams, siūlydami bandeles ir ledus. Antra, mums būtina investuoti į švietimą ir ypač į STEM, nes tai yra šalies konkurencingumo garantas. Trečia, kiekvienas verslas privalo turėti „AI by design“ strategiją, nes tik taip galėsime didinti produktyvumą. Galiausiai, veiksmais parodykime, kad esame pasiruošę ginti savo valstybę ir laisvę: išstokime iš eilės prie NT agentų biurų ir įstokime „Šaulių sąjungą“. Mes dantimis privalome ginti tai, ką sukūrėme per 35 metus“, – apibendrina G. Kamiskaitė-Salters.
