Pietūs su FT: „YouTube“ vadovė Susana Wojcicki

Kalbant apie „idiotišką sandorį“, jam apibūdinti dabar geriau tinka žodis „pranašiškas“: kas minutę į svetainę įkeliama 400 valandų vaizdo įrašų, kuriuos žiūri daugiau nei milijardas žmonių, arba trečdalis pasaulio gyventojų, turinčių interneto ryšį. Vaikai, savo džiaugsmui pradėję krapštytis su vaizdo kameromis, pasitelkę „YouTube“ tapo žvaigždėmis, turinčiomis milijonus žiūrovų, kai kuriais atvejais – ir savo televizijos šou, knygas, aprangos linijas. Šią svetainę srautiniam muzikos siuntimui naudoja daugiau žmonių negu „Spotify“ ir „Apple Music“ kartu sudėjus.

Tiesą sakant, sakau Susanai Wojcicki, perėmusiai generalinio direktoriaus pareigas 2014-aisiais, „YouTube“ formuoja populiariąją kultūrą ir trikdo įvairių industrijų veiklą visame pasaulyje taip, tarytum būtų kokia „Google“. „Google“ gana didelė, – atsako ji, – bet aš žvelgiu į „YouTube“ ir jaučiuosi taip, tarytum matyčiau „Google“ prieš 10 metų – matau galimybių jai augti.“

Susitinkame Palo Alto mieste (Kalifornija, JAV), prabangiame vietnamiečių restorane „Tamarine“, primenančiame viešbučio barą. Juoda berankove palaidine apsirengusi ir šešiakampius auskarus įsisegusi S. Wojcicki prieš įeidama pamojuoja per langą, paskiau šypsodamasi pasisveikina.

Generalinė ir penki vaikai

Girdėti, kaip grupelė vyrų prie kito staliuko primygtinai tikina vienas kitą, kad pradedančiąsias įmones reikia „vystyti“ – tylus restoranas veikia Universiteto aveniu, pagrindinėje priemiesčio gatvėje, kurioje maskuojasi pasaulio technologijų pramonės epicentras. 47-erių Susana Wojcicki pasakoja pirmą kartą šioje gatvėje valgiusi prieš 17 metų. Tada dar pradedančioji įmonė „Google“, iš pradžių veikusi jos namų garaže, įsikėlė į pirmąjį savo biurą netoliese.

Turbūt visi pasaulio paaugliai pavydi S. Wojcicki darbo, nors daugelis jų nėra net girdėję apie šią nesigarsinančią technologijų lyderę. Ilgus metus pasislėpusi pagrindinėje būstinėje ji vadovavo „Google“ reklamos verslui, ėjo vienas svarbiausių pareigų vienoje didžiausių pasaulio bendrovių. Vis dėlto Susana prisipažįsta, kad žmonės manydavo, jog ji parduoda reklamą, o ne kuria reklaminius produktus, – vien todėl, kad ji yra moteris.

„Tiesiog neatitinku stereotipo, todėl žmonės sutrinka, – šypteli ji, – o kai pasakau, kad turiu penkis vaikus, apskritai sutrinka.“

S. Wojcicki pradėjo dirbti „Google“ 1999-aisiais, laukdamasi pirmagimio; jaunylio susilaukė tapusi „YouTube“ generaline direktore. Šį sausį Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvavusi moteris per „Twitter“ pasidalijo balkone laikomo, kad būtų vėsiau, buteliuko su motinos pienu nuotrauka.

Pradėjusiai dirbti „You-Tube“ S. Wojcicki buvo pavesta stiprinti verslą prisiviliojant reklamos specialistų iš televizijos ir plečiant svetainę: tarp jos įdiegtų inovacijų buvo prenumeratos, originalus turinys ir virtualioji realybė. „Šis darbas skiriasi nuo reklamos. Bet man patinka nuo jo neatsiejamas kūrybiškumas, puolu į jį stačia galva“, – kalba ji.

Paklausta, kaip sutaria su „YouTuberiais“, pavyzdžiui, Tyleriu Oakley, džiaugsmingai pakylėtu gėjumi pramogautoju, turinčiu 8 mln. sekėjų, arba švedu kompiuterinių žaidimų asu Pew Die Pie, kurio „BroArmy“ gerbėjų minios siekia 43,6 mln., Susana nusijuokia: „Man atrodo, daugelis tiesiog... nesuvokia, kad tai yra tikra bendrovė, kurioje dirba žmonės, yra tikras generalinis direktorius. Vis dėlto manau, kad jie jaudinasi, nervinasi, nori žinoti, kaip mes jiems galime padėti. Kartais net pajuokauja, pavyzdžiui, „neišjunk mano kanalo“.

Ateitis – televizija kišenėje

Atneša užkandžius. S. Wojcicki gauna keturis plantanų pyragėlius, jie panašūs į empanadas. Mano marinuotos šukutės primena vestuvinio stalo puošmeną, tik apibarstytos braškėmis, ne žiedlapiais.

Be perstojo gestikuliuojanti Susana pasiima lazdeles ir ima dėlioti jomis akcentus.

Pašaliečiai, kuriuos nustebino S. Wojcicki perėjimas į „YouTube“, nežinojo, kad ji buvo viena iš palaikančiųjų „Google“ sprendimą pirkti „YouTube“, kuri tuomet pralenkė pačios „Google“ vaizdo įrašų svetainę. O jai vadovavo Susana. Kai tapo aišku, kad pasiūlymų bus daugiau, „Google“ apsisprendė greitai. S. Wojcicki parengė verslo modelį, kaip pagrįsti įsigijimą. „Turėjau greitai suktis, parašiau tikriausiai per valandą“, – sako ji.

Moteris prisimena akimirką 2005-aisiais, kai suprato, kad galima daryti verslą iš namų kūrybos vaizdelių. „Rodė, kaip Kinijoje bendrabučio kambaryje vaikinukai dainuoja pagal „Backstreet Boys“ melodiją. Jiems už nugaros kambario bičiulis ruošė namų darbus, ir tai... buvo pirmasis tikras „YouTube“ hitas. Tada supratau: oho, žmonėms iš tikrųjų patinka juos žiūrėti.“

Šiuo metu „YouTube“ 18–49 m. žiūrovų turi daugiau nei bet kuris JAV kabelinis tinklas. Kyla klausimas, kaip ji ketina pritraukti vyresnius žmones. Susanos atsakymas: juos reikia mokyti taisyti.

„Kai susitinku su vyresniais žiūrovais, jie dažnai pasakoja: „Oho, išmokau susitaisyti automobilį.“ Arba – viena moteris pasakė: „Kai mirė vyras, turėjau išmokti taisyti tai, apie ką anksčiau neturėjau žalio supratimo.“

S. Wojcicki prisimena, kad neseniai ir pati „YouTube“ ieškojusi, ką daryti, kai išsikrovė „Toyotos“ hibridinio automobilio akumuliatorius ir ji negalėjo jo užvesti.

Klausiu, ar ji niekada nesvarsčiusi apie savą „YouTube“ kanalą. „Iš tiesų galvojau, kad būtų įdomu parengti programą apie moteris versle, nes pati tuo užsiimu, yra ir kitų moterų verslininkių, kurioms būtų įdomu. Tačiau dabar neturėčiau užtektinai laiko padaryti tai kokybiškai. Galbūt vėliau, kai pradėsiu mažiau dirbti“, – entuziastingai svarsto ji.

Eksperimentai

„YouTube“ eksperimentuoja su vaizdo įrašais: siūlo naują prenumeratos paslaugą „Red“, kai už 9,99 USD per mėnesį žiūrovai gali žiūrėti įrašus be reklamos, arba „Red Originals“ serialus, pavyzdžiui, „Prank Academy“, kuriame garsenybės mokomos krėsti išdaigas.

S. Wojcicki neslepia bendrovės troškimo „iš naujo išrasti televiziją“. Susijaudinusi ji dėsto, kad turėdami televiziją kišenėse, amerikiečiai, žiūrintys ją tris–penkias valandas per dieną, galėtų žiūrėti dar ilgiau – metro arba prekybos centre.

„Galvojame, kaip televiziją vertina ateinanti karta. Kaip ji turėtų atrodyti dabar, kai turime naujų platinimo būdų ir internetą? Mes ketiname padaryti taip, kad ji taptų globali, socialinė, nepaisanti takoskyrų ir pasiekiama pagal poreikį, – tai didelė aprėptis“, – dėsto Susana.

Holivudas ir muzikos industrija „YouTube“ taip pat vertina kaip varžovę. Didžiosios kino studijos bandė įveikti grėsmę investuodamos į internetu transliuojamus daugiakanalius tinklus, kurie tampa tramplinu jų žvaigždėms. Įrašų bendrovės juodino „YouTube“ skųsdamosi, kad mažai uždirba iš srautinio muzikinių vaizdo įrašų siuntimo platformoje, ir kritikuodamos sistemą, kurią ji naudoja, kad atskirtų vartotojų siunčiamą autorių teisių saugomą muziką.

Galimybės muzikos industrijai

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

„Aros Marine“ vadovas Giedrius Valainis metė iššūkį savo komandai: „Matau tame didžiulę naudą“

Iš šalies gali atrodyti, kad Giedrius Valainis pasiekė viską, apie ką svajoja daugelis vadovų. Jo valdoma kruizinių laivų interjero įmonė „Aros Marine“ šiandien patenka tarp penkių didžiausių pasaulyje šio sektoriaus žaidėjų, o užsakymai čia plaukia iš kelių žemynų. Tačiau pats vadovas sako – sustoti ir užmigti ant laurų jie tikrai neketina. Įmonė jau turi ambicingų užmojų, o prieš juos žengiant G, Valainis nusprendė tiek sau, tiek kitiems komandos vadovams mesti iššūkį, atnešusį ne vieną teigiamą pokytį organizacijoje.

1

Metiniai pokalbiai, kurie keičia žaidimo taisykles

Ilgą laiką darbuotojų metiniai pokalbiai buvo matomi kaip privaloma kasmetinė užduotis vadovams ir darbuotojams, o ne galimybė atviram pokalbiui ir ilgalaikiams susitarimams, tačiau šiandien jų vaidmuo vertinamas iš naujo. Nuotolinis ir hibridinis darbo modeliai, skirtingų kartų lūkesčiai ir technologijų plėtra leidžia metinius pokalbius matyti visai kitoje šviesoje – kaip instrumentą, padedantį išlaikyti ryšį, jausti organizacijos pulsą ir net formuoti naujas darbo kultūros taisykles.

Ką reiškia koordinuoti strateginės svarbos projektus – Tyrens Lietuva patirtis

Ką reiškia valdyti projektus, kuriuose dalyvauja skirtingos šalys, dešimtys organizacijų ir šimtai specialistų? Dainius Gečas, „Tyrens Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovas, pasakoja, kad dirbant prie tokių projektų kaip „Rail Baltica“ būtina aiški struktūra ir atsakomybės.

Jei darbostogų planas A ima braškėti: kokį vaidmenį atlieka organizatorių partneriai vietoje?

Asmeninėje kelionėje netikslumai dažnai „nurašomi“ į nuotykį: jeigu viešbutis ne toks, galima pernakvoti kaip išeina, rytoj susirasti kitą, o skambutį klientui nukelti. Darbostogose taip neveikia: čia kiekviena detalė daro tiesioginę įtaką susitikimams, produktyvumui ir komandos motyvacijai. Todėl pagrindinis klausimas skamba paprastai, bet griežtai: ar tiksliai žinote, kur važiuojate, ką gausite vietoje ir kas realiai „pakels ragelį“, jei planas A ims braškėti?

Užsiminus apie „YouTube“ problemas su muzikos industrija, S. Wojcicki nutyla, mat artėja įtemptos derybos dėl naujų licencijų sutarčių.

Padėjusi lazdeles, moteris mieliau sutelkia dėmesį į, jos vertinimu, naujas galimybes muzikos industrijai: „Reklamos verslas muzikos industrijai yra naujas. Pranašumas, kurį mes regime, yra tas, kad dabar jie gali gauti pajamų iš visų vartotojų, kai anksčiau jas sudarydavo 20% iš visų klausytojų už muziką sumokėti pinigai.“

Susana netvirtina, kad reklama per „YouTube“ kompensuos smukusį albumų pardavimą, bet teigia, kad naujoji prenumeratos be reklamos paslauga „jiems tikrai svarbi“.

Pašnekovė dar nebaigė užkandžio, o jau atneša karštuosius patiekalus. Man tenka gabalėlis didžiadantės su citrinžolių bei česnakų plutele ir mangų, kalendrų, stiklinių makaronų salotomis. Jai – kalnas tofu.

„Oho, kiek daug!“ – šūkteli ji. Laikydama dubenį ryžių su kokosų pienu virš tofu kupino dubens, Susana paklausia: „Ar turėčiau susipilti juos ant viršaus? Būsiu kūrybiška.“

Apie „Google“ ir garažą

„Forbes“ duomenimis, šiuo metu S. Wojcicki turtas vertinamas 300 mln. USD.

Vis dėlto pirmasis jos susitikimas su „Google“ įkūrėjais Larry Page’u ir Sergey Brinu XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje įvyko tik todėl, kad ji nerimavo, kaip reikės išmokėti būsto paskolą. S. Wojcicki buvo ką tik baigusi verslo mokyklą, turėjo skolų už studijas, buvo ką tik ištekėjusi, todėl išnuomojo garažą ir porą kambarių viršum jo dviem vaikinams už 1.700 USD per mėnesį – anot jos, „už kiek didesnę nei rinkos“ kainą. „Viskas buvo sąžininga. Mes susitarėme“, – tvirtina ji.

„Google“ glaudėsi jos garaže vos penkis mėnesius, prieš bendrovei persikeliant į biurą Palo Alte, tačiau to užteko, kad Suzana susižavėtų interneto galimybėmis, – ji metė darbą mikroschemų gamybos įmonėje „Intel“ ir prisidėjo prie komandos.

„Pradėjau nagrinėtis novatoriškai, įdomiai dirbančias interneto bendroves, besiverčiančias tokia veikla, kuri man atrodė prasminga. Be to, akivaizdu, žinojau apie „Google“, jie juk praleido mano namuose penkis mėnesius.“

Klausiu, kuo Susaną patraukė L. Page’as ir S. Brinas, kad panoro su jais dirbti, tikėdamasi išgirsti laviną pagyrų. „Na, taip nebuvo... – nusijuokia ji ir patyli. – Žvelgiant iš perspektyvos, kai susipažinome, buvau už juos vyresnė, baigusi verslo mokyklą ir jau turėjau darbo patirties. Todėl mažumėlę atsargiai žiūrėjau į darbą pas du studentus. Taip tuo metu juos ir vertinau – studentai, kuriantys pirmąją bendrovę.“ Tačiau dabar, po ne vienų bendro darbo metų, ji sako dažnai galvoje išgirstanti jų balsus, kai tenka priimti sudėtingus sprendimus.

Šeimos dalis – bendrovė

Silicio slėnyje užaugusi S. Wojcicki pasakoja, kad vienintelis jos sąlytis su technologijų pramone buvo trumpesnis kelias į aukštąją mokyklą, kai ji kirsdavo „Hewlett-Packard“ automobilių aikštelę.

Jos artimieji nebuvo panirę į technologijas. Tėvas Stanley dėstė fiziką Stanfordo universitete, močiutė vadovavo Slavistikos skyriui Kongreso bibliotekoje Šaltojo karo metais. Tačiau Susana vertina savo darbą „Google“ kaip šeimos, kuri brangina laisvą informacijos tekėjimą, tradicijos puoselėjimą.

„Google“ tapo jos šeimos dalimi. Bendrovėje dirbo jos vyras Dennisas; sesuo Anne, genetikos srities pradedančiosios įmonės „23andme“ vadovė, buvo ištekėjusi už S. Brino, tačiau išsiskyrė 2013-aisiais.

Paklausta, ar jai tada buvo sunku, S. Wojcicki nesutrinka ir atsako, kad niekada nepainiojusi darbo ir asmeninio gyvenimo ir kad tai esąs „tiesiog geras įprotis“. Be to, ji buvo pavaldi L. Page’ui, ne S. Brinui. „Bet kuri šeima sunkiai išgyvena išsiskyrimus, tačiau vertinant iš darbo pusės niekas nepasikeitė“, – tvirtina ji.

Teiraujuosi apie jos šeimą. „Išties kalbu apie tai, kad turiu penkis vaikus. Man atrodo, kad daugelis moterų vengia apie tai kalbėti, nes nerimauja, jog tai pakenks jų karjerai, – su moterimis taip elgtis negalima“, – pareiškia Susana.

Sutinku, kad negalima, tačiau užsimenu, kad ji tikriausiai turi daugiau galimybių derinti darbą ir šeimą negu dauguma. „Taip, tai tiesa, tačiau iš pradžių taip nebuvo. Neturėjau ypatingų išteklių – nuomojau dalį savo namo. Dabar – taip, turiu daugiau išteklių, tačiau turiu ir gerokai daugiau vaikų nei dauguma žmonių“, – nusijuokia Susana.

Nuo literatūros – į programavimą

Moterys vadovės technologijų sektoriuje retos – dažnai jos sudaro mažiau nei penktadalį didelių bendrovių techninio personalo. S. Wojcicki suskaičiuoja jas ant vienos rankos pirštų: Megė Whitman iš HP, Ginni Rometty iš IBM ir buvusios kolegės bendrovėje „Google“ Marissa Mayer iš „Yahoo“ bei Sheryl Sandberg iš „Facebook“.

Sheryl Sandberg sukūrė platformą, skatinančią moteris „skintis kelią“ darbe, reikšti nuomonę ir atkakliai derėtis. S. Wojcicki naudojasi savo pareigomis ir vykdo kampaniją už mokamas tėvystės atostogas: jos įsitikinimu, tai beprotybė, kad toks reikalavimas JAV nenustatytas teisės aktais. Kitas dalykas – ji skatina moteris domėtis programinės įrangos inžinerija.

Harvardo universitete jos specializacija buvo istorija ir literatūra, ir tik likus paskutiniam kursui ji suprato norinti mokytis programuoti, pradėjo lankyti inžinerijos paskaitas.

„Programavimas panašus į rašymą, o mes gyvename naujosios industrinės revoliucijos laikais. Turbūt visi moka naudotis kompiuteriu, bet nemoka rašyti programų. Kaip atrodytų literatūra, jeigu tik 20% autorių būtų moterys? Manau, turėtume gerokai mažiau knygų“, – daro išvadą Susana.

Vos prisilietusi prie tofu, S. Wojcicki grįžta prie plantanų pyragėlių.

„Man atrodo, jūs užsisakėte gardesnius patiekalus“, – tarsteli ji ir tuoj pat imasi girti tofu, pasiūlo jų paragauti. Atsisakau.

Virtualioji ateitis?

Kalbamės pusantros valandos, ir nors pašnekovė atrodo atsipalaidavusi, žinau, kad ji turi kitų reikalų. Prieš jai išeinant, dar noriu išgirsti jos nuomonę apie internetinių vaizdo įrašų ateitį – nejaugi visi gyvensime tiesiogiai srautiniu būdu siunčiamame 360 laipsnių virtualiosios realybės pasaulyje?

„YouTube“ investuoja į visas tris technologijas, tačiau S. Wojcicki nusiteikusi realistiškai: VR gali „išties prikaustyti“, tačiau tai bus naujovė, o ne norma.

„Juk visą laiką nelankome kino, tačiau jis daro nemenką įtaką mūsų nuomonei. Nuolat nelankome pramogų parkų, bet kai nueiname, tai tampa įvykiu. VR išties gali tapti kai kuo panašus į kelionę arba išvyką į kiną. Manau, ši technologija ateityje bus svarbi pasakojimo dalis.“

Virtualiojoje realybėje entuziastingieji, kone rėksmingi„YouTube“ kūrėjai tikrai prikaustytų dėmesį. Gal net būtų truputį bauginantys.

Tvarkingai sulanksčiusi servetėlę, S. Wojcicki padėkoja man ir padavėjui. Susitariame vėl susitikti „VidCon“, kasmetėje konferencijoje Kalifornijoje, kur šių dienų „bitlomanai“ paaugliai susitinka su mėgstamomis „YouTube“ žvaigždėmis. Pasidomiu, ar ji kada nors pasiima ausų kaištelius, ir prisimenu epizodą, kai būrelis triukšmingų 8–14 metų „YouTube“ gerbėjų pritrėškė mane prie lifto sienos. „Oi, ne. Namuose irgi turiu šūkaujančių paauglių“, – vėl nusijuokia Susana.

Pietūs restorane „Tamarine“

546 University Avenue,

Palo Altas, Kalifornija

Marinuotos šukutės – 16 USD

Plantanų pyragėliai – 11 USD

Tofu su bazilikais – 16 USD

Ryžiai su kokosų pienu – 2,50 USD

Didžiadantė su citrinžolėmis – 28 USD

Vanduo „Lurisia“ x 2 – 18 USD

Mokesčiai – 11 USD

Iš viso 102,50 USD