10 būdų Lietuvai tapti inovatyvia valstybe

Publikuota: 2015-11-15
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuva yra taip atsilikusi pagal inovatyvumo lygį, kad, norint ilguoju laikotarpiu tapti konkurencinga valstybe, reikia griebtis visų įmanomų vaistų.

Vaistų pasirinkimas – beribis. Dalį jų vyriausybė jau taiko – parama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai, klasterių kūrimas, pagalba komercializuojant išradimus ir t. t. Tačiau verslo ir mokslo atstovai vis dar pastebi daugybę neišnaudotų galimybių.

Pateikiame dešimt sprendimų, kurie padėtų Lietuvai artimiausiais metais ne tik įsibėgėti inovacijų lenktynėse, bet ir pagaliau aplenkti kelis savo varžovus.

1. MMA kėlimas

Vyriausybės sprendimas nuolat kelti MMA neretai sulaukia kritikos strėlių. Kvestionuojama, kiek tai yra ekonomine logika grįstas sprendimas, o kiek tik politinio spektaklio dalis. Nepaisant šių diskusijų, inovacijoms MMA turi teigiamą poveikį.

„MMA pakėlimas tikrai verčia įmones galvoti, kitaip spręsti gamybos, produktų kūrimo ir gamybos užduotis, nes nebeapsimokės samdyti daug darbuotojų“, – sako Vytautas Jokužis, gamybos ir technologinių procesų automatizavimo UAB „Elinta“ vadovas.

Žinoma, toks efektas galimas tik tuo atveju, jei bendrovės, išaugus darbo sąnaudoms, nenusprendžia dalies algų perkelti į šešėlį.

2. Mokslo ir verslo tarpininkai

Mokslas ir verslas Lietuvoje vis dažniau suremia pečius, tačiau dar trūksta sistemiško bendradarbiavimo. Nors yra viešųjų įstaigų, kurios tiesia tiltus tarp mokslininkų ir verslininkų, reikėtų šios srities profesionalų.

„Reikia tarpininkų tarp verslo ir mokslo, vadinamųjų brokerių, kurie bent iš pradžių būtų išlaikomi valstybės ir skatintų bendradarbiavimą, liaudiškai tariant, „užnorintų“ tiek vieną, tiek kitą pusę bendradarbiauti“, – mano Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento vadovas.

3. Pramonės ir užsienio doktorantai

Tarpininkų vaidmenį tarp mokslo ir verslo taip pat galėtų užimti doktorantai, atliekantys studijas privačiose įmonėse.

„Pagrindinis pranašumas – būtų skatinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, būtų skatinami taikomieji moksliniai tyrimai, kurie prisidėtų prie mokslui imlių ūkio subsektorių plėtros, o gautų mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas būtų greitesnis ir paprastesnis“, – pramonės doktorantūros galimybę Lietuvoje komentuoja Rimantas Jankauskas, Vilniaus universiteto (VU) vicerektorius.

Pramonės doktorantūra padidintų šių studijų patrauklumą, o tai galėtų pritraukti daugiau studentų iš kitų šalių. Užsienio doktorantai – vienas inovatyvumą didinančių veiksnių. Deja, kol kas Lietuva pagal visų doktorantų ir doktorantų iš ne ES šalių santykį užima paskutinę vietą ES.

4. Lengvesnė apskaita

Lietuvos inovatyvumo lygį smukdo sena Lietuvos bėda – biurokratija. Palengvinus MTEP apskaitą, paaiškėtų tikrasis (ir veikiausiai didesnis) Lietuvos inovatyvumo lygis.

Nors MTEP veiklai taikomos mokesčių lengvatos, anot p. Besagirsko, bendrovės baiminasi jomis naudotis ir nedeklaruoja MTEP, nes sulaukia papildomų patikrinimų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Be to, MTEP ataskaitas Statistikos departamentui dažnai pildo bendrovės darbuotojai, neturintys informacijos.

„Tad daug lengviau dėti varnelę prie „ne“ negu prie žodžio „taip“, ir tada detaliai aprašyti, ką tu vykdai ir pan.“, – aiškina p. Besagariskas.

Tiesa, valstybinė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ėmėsi žingsnių, kaip padėti verslui įtraukti į apskaitą MTEP veiklą. Pernai verslo išlaidos MTEP išaugo 28%, o kitąmet dėl tobulėjančios apskaitos tikimasi dar didesnio augimo.

5. Paprastesni viešieji pirkimai mokslininkams

Biurokratinė našta slegia ne tik verslą, bet ir mokslą. Mokslininkams kliudo viešieji pirkimai.

„Viešieji pirkimai mokslui neturi būti taikomi, jie neturi tikslo. Kalbant apie MTEP projektų planavimą, rašant paraiškas reikia tiksliai suplanuoti mažaverčius pirkimus 1–2 metams į priekį, nors dėl tyrimų specifikos aš nežinau, ko man gali prireikti po dviejų savaičių“, – VŽ aiškina dr. Marius Dagys, UAB „Bioanalizės sistemos“ direktorius ir VU Biochemijos instituto mokslininkas.

Be to, p. Dagys pasakoja, kad kyla kliūčių įsigyjant unikalių prietaisų iš užsienio.

„Tarkime, man reikalingas specialus elektrodas, kuris kainuoja apie 300 Eur, yra gaminamas tik vienoje bendrovėje JAV ir nėra aprašytas jokioje universiteto sutartyje su tiekėjais. Kadangi užsienio gamintojai smulkiame viešajame konkurse dalyvauti nenori, telieka prašyti trijų įmonių Lietuvoje, kad kuri nors jų tą prekę nupirktų ir perparduotų universitetui pagal viešųjų pirkimų taisykles, žinoma, ne už dyką ir ne per vieną savaitę. Įrodyti, kad elektrodas yra unikalus ir jį būtų galima pirkti be konkurso, užima daug laiko, be to, mano argumentus visada gali kas nors užginčyti“, – teigia jis.

6. Kitokia universitetų motyvacinė sistema

Mokslinių tyrimų kokybę universitetuose pagerintų ne tik mažesnis popierizmas, bet ir skatinimas vykdyti mokslinius eksperimentus.

„Motyvacinės sistemos iš mokslo pusės yra labai mažai. Pavyzdžiui, mokslininkas už tam tikrą straipsnių skaičių užsitikrina atlyginimą ateinančiam laikotarpiui. Tačiau jeigu jis darys kokį nors eksperimentą, mokslinį tyrimą ir neparašys tų straipsnių, o tas eksperimentas nepavyks, jis negaus dalies atlyginimo. Tad motyvacija yra didesnė ne daryti realius veiksmus su verslu, o rašyti straipsnius“, – aiškina p. Besagirskas.

7. Ruošimas nuo mokyklos suolo

Šiemet pradėta tiksliai skaičiuoti, kas laukia Lietuvos, jei nebus pradėta rengti reikalingų specialistų. „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimu, per ketverius metus Lietuvoje reikės papildomai 10.000 IT specialistų.

Tačiau pagal dabartines tendencijas Lietuva tegalės į šias darbo vietas pasiūlyti 6.000 asmenų.

Anot Sigito Žvirblio, medicinos priemonių gamybos UAB „Intersurgical“ vadovo, specialistų rengimu turi būti rūpinamasi ne tik universitetuose.

„Mes turime žiūrėti į moksleivių ruošimą, kad aukštosios technologijos jau mokyklose būtų perprantamos. Tokių specialistų šiandien neatsiras iš niekur, jie turi būti ugdomi nuo mokyklos suolo“, – VŽ aiškina p. Žvirblis.

8. Naujas socialinis modelis

Lietuviai būtų labiau skatinami kurti inovatyvias įmones, jeigu Lietuvoje būtų įvestas lankstesnis darbo grafikas ir darbo sutarčių įvairovė, mano Edmundas Balčikonis, startuolio „TrackDuck“ vadovas.

„Startuolių verslas – tarsi eksperimentas, kuris trunka 3–6 mėnesius. Jiems praėjus, matai pradinį rezultatą ir supranti, ar verta veiklą tęsti. Žmonės, kurie ateina dirbti į tokias šiuolaikiškas darbovietes, puikiai supranta ir riziką, ir galimybes. Visa bėda, kad labai sunku teisiškai įforminti tokius darbo santykius, nes šiandienis Darbo kodeksas labiau pritaikytas valstybės tarnautojams, sėdintiems kabinete nuo 8 iki 17 val.“, – sakė renginyje „Dirbanti Lietuva“ p. Balčikonis.

9. Neiššvaistyti pinigų

Nors inovacijos Lietuvoje smarkiai finansuojamos tiek valstybinėmis, tiek ES lėšomis, dalis jų iššvaistoma. Pavyzdžiui, VŽ rašė apie neįprastą ES lėšų panaudojimą Sumaniosios specializacijos strategijai.

O Mindaugas Glodas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ vadovas, džiaugiasi, kad valstybė skiria pinigų inovacijų katalizatoriui – startuoliams. Tačiau verslininkas apgailestauja, kad tie pinigai nevisiškai panaudojami pagal paskirtį.

„Per Ūkio ministeriją buvo skirta daug struktūrinių lėšų pinigų rizikos kapitalo fondams steigti. Deja, tik labai nedidelė jų dalis buvo skirta būtent ankstyvajai verslo stadijai, tai yra jaunoms bendrovėms. Maža to, nebuvo labai aiškiai suformuluota ir apibrėžta, kad dalis pinigų turi būti skirta tikrai inovatyviems ar informacinių technologijų, biotechnologijų verslams“, – VŽ sako p. Glodas.

10. Atvirumas

Paskutinis inovatyvumo kėlimo receptas gana abstraktus, bet veiksmingas ir svarbus. Tai yra verslo, valdžios ir mokslo įstaigų atvirumas.

„Tam, kad inovacijų atsirastų, turėtume būti atvira valstybė bet kam, bet kokiai investicijai, bet kokiai idėjai. Pažiūrėkime į estus – jie nuėjo gana toli. Jie atviri investicijoms bei idėjoms ir jie jau yra pasiekę tam tikrų rezultatų. Jie yra daug toliau nuėję tam tikrose srityse“, – teigia p. Žvirblis.

Atsiverti reikia ne tik idėjoms, bet ir žmonėms. VŽ ne kartą rašė, kaip Lietuvos startuoliai vargsta bandydami įdarbinti užsieniečius, o užsienio startuoliams užveriamos Lietuvos durys.

„Mūsų geografinė padėtis yra unikali, pas mus galėtų steigtis įmonės iš aplinkinių šalių, kur verslo ar politinė aplinka nėra tokia gera kaip pas mus. Tačiau mes sudarome dideles kliūtis joms čia persikelti“, – aiškina p. Glodas.

Kaip priešingą pavyzdį tam, kas vyksta Lietuvoje, p. Glodas pateikia Izraelio startuolių ekosistemą.

„Mane sužavėjo Izraelio startuolių ekosistema: kokia ji gyva, kokia ji atvira užsieniečiams. Jie yra sukūrę atviros ekosistemos įvaizdį: ji kuria ką nors gera Izraeliui, bet viskas kuriama ir užsienio rinkoms. Ta energija ten verda“, – sako p. Glodas.

infogr.am::infogram_0_inovaciju_svieslente

Straipsnis lapkričio 2 d. publikuotas „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES finansavimo bangos stumdo aukštąjį mokslą Premium

Lietuvos universitetų tinklas, kaip žinoma, išgyvena ne pačius geriausius laikus: studentų mažėja,...

Technologijos
2018.06.20
Musko įmonė „Boring Co“ Čikagoje statys greitaeigę susisiekimo sistemą 7

Elono Musko „Boring Co“ buvo pasirinkta greitaeigės susisiekimo sistemos, sujungsiančios Čikagos centrinį...

Transportas
2018.06.14
„Siri“ ir HDTV išradėjas: neprašykite darbuotojų elgtis kūrybiškiau Premium 2

Curtiso Raymondo Carlsono vadovaujamos komandos sukūrė vėliau technologijų milžinės „Apple“ nupirktą...

Technologijos
2018.06.14
Elektrobusai Lietuvoje: perka, bet prioritetas tenka dyzeliui Premium 3

Lyderiaujant Kinijai, elektra varomi autobusai sparčiai plinta pasaulio didmiesčiuose. Lietuvą į pažangiu...

Transportas
2018.06.14
Išmaniojo trintuvo kūrėjai gavo naują investiciją Premium 1

Startuolis „Millo Appliances“, sukūręs ir užpatentavęs išmanų maisto ir gėrimų trintuvą, pritraukė 453.000...

Technologijos
2018.06.12
Verslo idėjoms stalčiuje ne vieta: kaip jas įgyvendinti Premium

Daugelis smukiųjų verslininkų mano, kad bendro darbo su mokslu gali siekti tik stambios įmonės. Ir klysta,...

Technologijos
2018.06.08
„Lietuvos energijos” įsteigtas fondas atliko pirmąsias investicijas 7

Rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovės „Contrarian Ventures“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo...

Technologijos
2018.06.07
Pokalbis su Šikšniu: lietuviško mokslo nėra Premium 5

Mokslo pasaulyje valstybių sienos seniai ištrintos. Reikėtų su tuo galutinai susitaikyti ir konkuruoti...

Technologijos
2018.06.07
Prognozuojamas geresnis Lietuvos pasirengimas technologiniams pokyčiams

Lietuvos pasirengimas technologiniams pokyčiams turėtų būti geresnis nei 2013–2017 m. laikotarpiu. Tokią...

Technologijos
2018.06.06
Lietuviškas startuolis gavo 1,25 mln. USD investiciją 8

Sveikos gyvensenos bendrovė „OME Health“ pritraukė 1,25 mln. USD rizikos kapitalo investiciją.

Technologijos
2018.06.05
Seimas pradeda svarstyti Technologijų ir inovacijų įstatymą Premium

Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas dar tik stumiasi kelią į Seimą, o dėl jo jau nesutaria...

Technologijos
2018.06.05
1 mln. USD norvegų premija – Virginijui Šikšniui ir dar dviems mokslininkėms Premium 3

Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija paskelbė 2018 m. Kavli premijos laureatus.

Technologijos
2018.05.31
Kriptovaliutų reguliavimas: kaip nenužudyti idėjų Premium

Kriptovaliutų rinkos reguliavimo ir norima, ir bijoma. Sukčiavimo atvejų sumažinimas būtų naudingas,...

Technologijos
2018.05.31

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau