10 būdų Lietuvai tapti inovatyvia valstybe

Publikuota: 2015-11-15
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuva yra taip atsilikusi pagal inovatyvumo lygį, kad, norint ilguoju laikotarpiu tapti konkurencinga valstybe, reikia griebtis visų įmanomų vaistų.

Vaistų pasirinkimas – beribis. Dalį jų vyriausybė jau taiko – parama mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai, klasterių kūrimas, pagalba komercializuojant išradimus ir t. t. Tačiau verslo ir mokslo atstovai vis dar pastebi daugybę neišnaudotų galimybių.

Pateikiame dešimt sprendimų, kurie padėtų Lietuvai artimiausiais metais ne tik įsibėgėti inovacijų lenktynėse, bet ir pagaliau aplenkti kelis savo varžovus.

1. MMA kėlimas

Vyriausybės sprendimas nuolat kelti MMA neretai sulaukia kritikos strėlių. Kvestionuojama, kiek tai yra ekonomine logika grįstas sprendimas, o kiek tik politinio spektaklio dalis. Nepaisant šių diskusijų, inovacijoms MMA turi teigiamą poveikį.

„MMA pakėlimas tikrai verčia įmones galvoti, kitaip spręsti gamybos, produktų kūrimo ir gamybos užduotis, nes nebeapsimokės samdyti daug darbuotojų“, – sako Vytautas Jokužis, gamybos ir technologinių procesų automatizavimo UAB „Elinta“ vadovas.

Žinoma, toks efektas galimas tik tuo atveju, jei bendrovės, išaugus darbo sąnaudoms, nenusprendžia dalies algų perkelti į šešėlį.

2. Mokslo ir verslo tarpininkai

Mokslas ir verslas Lietuvoje vis dažniau suremia pečius, tačiau dar trūksta sistemiško bendradarbiavimo. Nors yra viešųjų įstaigų, kurios tiesia tiltus tarp mokslininkų ir verslininkų, reikėtų šios srities profesionalų.

„Reikia tarpininkų tarp verslo ir mokslo, vadinamųjų brokerių, kurie bent iš pradžių būtų išlaikomi valstybės ir skatintų bendradarbiavimą, liaudiškai tariant, „užnorintų“ tiek vieną, tiek kitą pusę bendradarbiauti“, – mano Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento vadovas.

3. Pramonės ir užsienio doktorantai

Tarpininkų vaidmenį tarp mokslo ir verslo taip pat galėtų užimti doktorantai, atliekantys studijas privačiose įmonėse.

„Pagrindinis pranašumas – būtų skatinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, būtų skatinami taikomieji moksliniai tyrimai, kurie prisidėtų prie mokslui imlių ūkio subsektorių plėtros, o gautų mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimas būtų greitesnis ir paprastesnis“, – pramonės doktorantūros galimybę Lietuvoje komentuoja Rimantas Jankauskas, Vilniaus universiteto (VU) vicerektorius.

Pramonės doktorantūra padidintų šių studijų patrauklumą, o tai galėtų pritraukti daugiau studentų iš kitų šalių. Užsienio doktorantai – vienas inovatyvumą didinančių veiksnių. Deja, kol kas Lietuva pagal visų doktorantų ir doktorantų iš ne ES šalių santykį užima paskutinę vietą ES.

4. Lengvesnė apskaita

Lietuvos inovatyvumo lygį smukdo sena Lietuvos bėda – biurokratija. Palengvinus MTEP apskaitą, paaiškėtų tikrasis (ir veikiausiai didesnis) Lietuvos inovatyvumo lygis.

Nors MTEP veiklai taikomos mokesčių lengvatos, anot p. Besagirsko, bendrovės baiminasi jomis naudotis ir nedeklaruoja MTEP, nes sulaukia papildomų patikrinimų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Be to, MTEP ataskaitas Statistikos departamentui dažnai pildo bendrovės darbuotojai, neturintys informacijos.

„Tad daug lengviau dėti varnelę prie „ne“ negu prie žodžio „taip“, ir tada detaliai aprašyti, ką tu vykdai ir pan.“, – aiškina p. Besagariskas.

Tiesa, valstybinė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ėmėsi žingsnių, kaip padėti verslui įtraukti į apskaitą MTEP veiklą. Pernai verslo išlaidos MTEP išaugo 28%, o kitąmet dėl tobulėjančios apskaitos tikimasi dar didesnio augimo.

5. Paprastesni viešieji pirkimai mokslininkams

Biurokratinė našta slegia ne tik verslą, bet ir mokslą. Mokslininkams kliudo viešieji pirkimai.

„Viešieji pirkimai mokslui neturi būti taikomi, jie neturi tikslo. Kalbant apie MTEP projektų planavimą, rašant paraiškas reikia tiksliai suplanuoti mažaverčius pirkimus 1–2 metams į priekį, nors dėl tyrimų specifikos aš nežinau, ko man gali prireikti po dviejų savaičių“, – VŽ aiškina dr. Marius Dagys, UAB „Bioanalizės sistemos“ direktorius ir VU Biochemijos instituto mokslininkas.

Be to, p. Dagys pasakoja, kad kyla kliūčių įsigyjant unikalių prietaisų iš užsienio.

„Tarkime, man reikalingas specialus elektrodas, kuris kainuoja apie 300 Eur, yra gaminamas tik vienoje bendrovėje JAV ir nėra aprašytas jokioje universiteto sutartyje su tiekėjais. Kadangi užsienio gamintojai smulkiame viešajame konkurse dalyvauti nenori, telieka prašyti trijų įmonių Lietuvoje, kad kuri nors jų tą prekę nupirktų ir perparduotų universitetui pagal viešųjų pirkimų taisykles, žinoma, ne už dyką ir ne per vieną savaitę. Įrodyti, kad elektrodas yra unikalus ir jį būtų galima pirkti be konkurso, užima daug laiko, be to, mano argumentus visada gali kas nors užginčyti“, – teigia jis.

6. Kitokia universitetų motyvacinė sistema

Mokslinių tyrimų kokybę universitetuose pagerintų ne tik mažesnis popierizmas, bet ir skatinimas vykdyti mokslinius eksperimentus.

„Motyvacinės sistemos iš mokslo pusės yra labai mažai. Pavyzdžiui, mokslininkas už tam tikrą straipsnių skaičių užsitikrina atlyginimą ateinančiam laikotarpiui. Tačiau jeigu jis darys kokį nors eksperimentą, mokslinį tyrimą ir neparašys tų straipsnių, o tas eksperimentas nepavyks, jis negaus dalies atlyginimo. Tad motyvacija yra didesnė ne daryti realius veiksmus su verslu, o rašyti straipsnius“, – aiškina p. Besagirskas.

7. Ruošimas nuo mokyklos suolo

Šiemet pradėta tiksliai skaičiuoti, kas laukia Lietuvos, jei nebus pradėta rengti reikalingų specialistų. „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimu, per ketverius metus Lietuvoje reikės papildomai 10.000 IT specialistų.

Tačiau pagal dabartines tendencijas Lietuva tegalės į šias darbo vietas pasiūlyti 6.000 asmenų.

Anot Sigito Žvirblio, medicinos priemonių gamybos UAB „Intersurgical“ vadovo, specialistų rengimu turi būti rūpinamasi ne tik universitetuose.

„Mes turime žiūrėti į moksleivių ruošimą, kad aukštosios technologijos jau mokyklose būtų perprantamos. Tokių specialistų šiandien neatsiras iš niekur, jie turi būti ugdomi nuo mokyklos suolo“, – VŽ aiškina p. Žvirblis.

8. Naujas socialinis modelis

Lietuviai būtų labiau skatinami kurti inovatyvias įmones, jeigu Lietuvoje būtų įvestas lankstesnis darbo grafikas ir darbo sutarčių įvairovė, mano Edmundas Balčikonis, startuolio „TrackDuck“ vadovas.

„Startuolių verslas – tarsi eksperimentas, kuris trunka 3–6 mėnesius. Jiems praėjus, matai pradinį rezultatą ir supranti, ar verta veiklą tęsti. Žmonės, kurie ateina dirbti į tokias šiuolaikiškas darbovietes, puikiai supranta ir riziką, ir galimybes. Visa bėda, kad labai sunku teisiškai įforminti tokius darbo santykius, nes šiandienis Darbo kodeksas labiau pritaikytas valstybės tarnautojams, sėdintiems kabinete nuo 8 iki 17 val.“, – sakė renginyje „Dirbanti Lietuva“ p. Balčikonis.

9. Neiššvaistyti pinigų

Nors inovacijos Lietuvoje smarkiai finansuojamos tiek valstybinėmis, tiek ES lėšomis, dalis jų iššvaistoma. Pavyzdžiui, VŽ rašė apie neįprastą ES lėšų panaudojimą Sumaniosios specializacijos strategijai.

O Mindaugas Glodas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ vadovas, džiaugiasi, kad valstybė skiria pinigų inovacijų katalizatoriui – startuoliams. Tačiau verslininkas apgailestauja, kad tie pinigai nevisiškai panaudojami pagal paskirtį.

„Per Ūkio ministeriją buvo skirta daug struktūrinių lėšų pinigų rizikos kapitalo fondams steigti. Deja, tik labai nedidelė jų dalis buvo skirta būtent ankstyvajai verslo stadijai, tai yra jaunoms bendrovėms. Maža to, nebuvo labai aiškiai suformuluota ir apibrėžta, kad dalis pinigų turi būti skirta tikrai inovatyviems ar informacinių technologijų, biotechnologijų verslams“, – VŽ sako p. Glodas.

10. Atvirumas

Paskutinis inovatyvumo kėlimo receptas gana abstraktus, bet veiksmingas ir svarbus. Tai yra verslo, valdžios ir mokslo įstaigų atvirumas.

„Tam, kad inovacijų atsirastų, turėtume būti atvira valstybė bet kam, bet kokiai investicijai, bet kokiai idėjai. Pažiūrėkime į estus – jie nuėjo gana toli. Jie atviri investicijoms bei idėjoms ir jie jau yra pasiekę tam tikrų rezultatų. Jie yra daug toliau nuėję tam tikrose srityse“, – teigia p. Žvirblis.

Atsiverti reikia ne tik idėjoms, bet ir žmonėms. VŽ ne kartą rašė, kaip Lietuvos startuoliai vargsta bandydami įdarbinti užsieniečius, o užsienio startuoliams užveriamos Lietuvos durys.

„Mūsų geografinė padėtis yra unikali, pas mus galėtų steigtis įmonės iš aplinkinių šalių, kur verslo ar politinė aplinka nėra tokia gera kaip pas mus. Tačiau mes sudarome dideles kliūtis joms čia persikelti“, – aiškina p. Glodas.

Kaip priešingą pavyzdį tam, kas vyksta Lietuvoje, p. Glodas pateikia Izraelio startuolių ekosistemą.

„Mane sužavėjo Izraelio startuolių ekosistema: kokia ji gyva, kokia ji atvira užsieniečiams. Jie yra sukūrę atviros ekosistemos įvaizdį: ji kuria ką nors gera Izraeliui, bet viskas kuriama ir užsienio rinkoms. Ta energija ten verda“, – sako p. Glodas.

infogr.am::infogram_0_inovaciju_svieslente

Straipsnis lapkričio 2 d. publikuotas „VŽ Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Istorinė „SpaceX“ misija į orbitą pakels keturis civilius Premium

Elono Musko kosminių technologijų kompanija „SpaceX“ naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (Lietuvos laiku) į...

Inovacijos
2021.09.15
Lietuvoje IT įmonę įsigijusi Švedijos e. parduotuvė „Boozt“ planuoja samdyti 40 IT specialistų

Švedijos e. prekybos įmonė „Boozt“ skelbia ketinanti Lietuvoje didinti IT specialistų skaičių. Drabužiais,...

Inovacijos
2021.09.15
WSJ: „Facebook“ suvokia neigiamą „Instagram“ įtaką naudotojų psichologinei būklei

JAV technologijų milžinė „Facebook“ mažiausiai dvejus metus neviešino vidinių tyrimų, kurie atskleidė,...

Inovacijos
2021.09.15
Lietuvos telekomunikacijų operatoriai prekybą „iPhone 13“ pradės spalį

Prekiauti antradienio vakarą pristatytais naujais „Apple“ išmaniaisiais „iPhone 13“ Lietuvos telekomunikacijų...

Inovacijos
2021.09.15
„Teltonikos“ grupei – 19,5 mln. Eur „Swedbank“ paskola

„Swedbank“ suteikė 19,5 mln. Eur paskolą IT grupei „Teltonika IoT Group“ apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Inovacijos
2021.09.15
„Apple“ pristatė „iPhone 13“, atnaujintus „iPad“ ir „Apple Watch“ 5

Antradienio vakarą virtualaus renginio metu JAV technologijų bendrovė „Apple“ pristatė naujus „iPhone 13“...

Inovacijos
2021.09.14
„Novian“ grupės bendrovė perka „Elsis Pro“

IT infrastruktūros paslaugų ir programavimo grupės „Novian“ įmonė „Novian Systems“ perka informacinių sistemų...

Inovacijos
2021.09.14
Kinijos savivaldžių automobilių startuolis pritraukė 300 mln. USD investiciją

„DeepRoute.ai“, Kinijos savivaldžių automobilių technologijų startuolis, pritraukė daugiau nei 300 mln. USD...

Inovacijos
2021.09.14
„Tencent“ ir „Alibaba“ žada atverti savo skaitmenines platformas konkurentams

Dvi didžiausios Kinijos internetinės bendrovės – „Tencent Holding“ ir „Alibaba Group Holding“ – žada atverti...

Inovacijos
2021.09.14
Vilniuje biurą atidaręs baltarusių „Flo Health“ pritraukė 42 mln. Eur

Moterų sveikatos programėlės „Flo“ kūrėja „Flo Health“ pritraukė 42 mln. Eur B etapo investiciją iš Švedijos...

Inovacijos
2021.09.14
„Apple“ skuba užtaisyti pažeidžiamumą, kuris „iPhone“ leidžia apkrėsti kenkėjiška programine įranga

„Apple“ išleido programinės įrangos atnaujinimą po to, kai kibernetinio saugumo specialistai nustatė, jog...

Inovacijos
2021.09.14
„Google“ – 180 mln. USD bauda iš Pietų Korėjos

Pietų Korėjos konkurencijos institucija JAV technologijų milžinei „Google“ už piktnaudžiavimą dominuojančia...

Inovacijos
2021.09.14
Skaitmeninio gyvenimo kokybės indekse – dar vienas Lietuvos šuolis

Lietuva 2021 metais padarė kol kas didžiausią šuolį bendrovės „SurfShark“ trečius metus sudaromame...

Inovacijos
2021.09.14
Informacija apie tyrimą dėl kibernetinio įsilaužimo į URM – įslaptinta

Informacija apie tyrimą, atliekamą dėl pernai lapkritį įvykusio kibernetinio įsilaužimo į Užsienio reikalų...

Inovacijos
2021.09.14
Islandijoje įjungta didžiausia pasaulyje anglies dioksido „gaudyklė“ Premium 14

Islandijoje rugsėjo 8 d. į darbą paleista didžiausia pasaulyje gamykla, siurbianti iš aplinkos anglies...

Pramonė
2021.09.13
 „Novian“ pajamos pirmąjį pusmetį mažėjo 6,3% iki 10 mln. Eur

IT infrastruktūros paslaugų ir programavimo grupė „Novian“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 9,9 mln. Eur...

Inovacijos
2021.09.13
Rusijoje – ambicijos sukurti savą „Amazon“ analogą Premium

Valstybės kontroliuojama grupė valstybės biudžeto lėšomis kuria platformą, užsiimančią panašiomis į JAV...

Prekyba
2021.09.13
Kibernetinių nusikaltimų daugėja – įmonių sauga nekinta? Verslo tribūna

Pandemijos nulemtos nuotolinio darbo tendencijos iškėlė naujus kibernetinio saugumo iššūkius – per metus...

Inovacijos
2021.09.13
Prasidėjo registracija į „TechHub“ preakceleratorių

Startuolius ir norinčius juos įkurti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia registruotis į...

Gazelė
2021.09.13
Po gandų apie gresiantį „Alipay“ išskaidymą „Alibaba“ akcijos čiuožė žemyn

Kinijos technologijų milžinės „Alibaba“ akcijos nusirito žemyno po to, kai buvo paviešinta ataskaita apie...

Finansai
2021.09.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku