Baimė dėl rytojaus: ką gali vadovas neramiais laikais

Antroji D. Trumpo kadencija prasidėjo pokyčiais: susvyravusia parama Ukrainai, nevykusiais bandymais sustabdyti karą ir planais įvesti masinius muitus. Tai neišvengiamai atsidūrė publikacijų antraštėse ir socialinių tinklų diskusijose. Kartu – ir mūsų visų mintyse. O vadovai tai pastebi.

„Kai viešojoje erdvėje šiandien verda geopolitiniai įvykiai, natūralu, kad žmonėms kyla daugiau klausimų ir baimių“, – VŽ komentuoja Rasma Saulė, logistikos ir transporto bendrovės HRX generalinė direktorė.

Ir nors panikuoti dar nėra ko, neramios mintys virsta žemiškais ir praktiniais klausimais, pavyzdžiui, ką reikės daryti, jei išauštų diena X?

„Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai domisi, ką daryti, jei karo veiksmai prasidėtų jiems būnant komandiruotėje užsienyje. Ar jie galėtų negrįžti ir su įmonei priklausančia transporto priemone pasukti į saugesnę Europos šalį?“ – pasakoja R. Saulė ir priduria, kad panašių klausimų kyla ir vadovų komandai: kaip apsaugoti įmonės turtą, kaip elgtis su lėšomis sąskaitose.

Vadovų, kaip tikrų lyderių, pečius užgula dar viena užduotis – padėti savo komandoms išlikti efektyvioms neramiu laikotarpiu.

Kaip padėti darbuotojams?

Daugelis vadovų mano, kad jų pareiga yra nuraminti savo komandą, kai situacija tampa chaotiška ar nerami. Tačiau tiesa ta, kad tokiu metu neapibrėžtumo išvengti neįmanoma, – tai gyvenimo dalis, pabrėžia Dainius Baltrušaitis, verslo psichologas, „Confinn“ vadovas.

„Tikrasis iššūkis yra ne priversti baimę išnykti, bet užtikrinti, kad ji neperimtų mūsų gyvenimo kontrolės ir nepradėtų mums vadovauti. Negalime garantuoti užtikrintumo, tačiau galime padėti su(si)kurti aplinką, kurioje žmonės jaučiasi pakankamai stabiliai, kad galėtų judėti pirmyn“, – sako jis.

D. Baltrušaitis atkreipia dėmesį, kad ignoruojama baimė neišnyksta – priešingai, dar labiau sustiprėja. Tada, kai neturime aiškios informacijos, mūsų smegenys automatiškai kuria blogiausius scenarijus. Dėl šio polinkio į negatyvumą grėsmės ima atrodyti vis didesnės ir labiau neišvengiamos, dėl to organizacija sustingsta, užuot ėmusis konstruktyvių veiksmų.

„Jei vadovai ignoruoja baimę, darbuotojai užpildo spragas savo prielaidomis – dažniausiai neigiamomis ir keliančiomis įtampą. Nemažai psichologinio saugumo tyrimų rodo, kad tuomet, kai žmonės jaučiasi saugūs išsakyti savo susirūpinimą, abejones, išgyvenimus, jie mažiau linkę pasiduoti panikai. Kartais pakanka išgirsti „Taip, padėtis sudėtinga, bet štai ką mes jau žinome tiksliai…“, kad žmonės atgautų situacijos kontrolę“, – paaiškina verslo psichologas.

Tačiau baimės pripažinimas yra tik pirmas žingsnis. Žmonės atgauna motyvaciją, kai jaučia situacijos kontrolę. Todėl, užuot leidę neapibrėžtumui paralyžiuoti komandą, vadovai gali padėti darbuotojams su(si)kurti daugiau aiškumo ir struktūros. Pavyzdžiui, teigia D. Baltrušaitis, lyderiai gali sukurti mikrotikslus: nedideles, prasmingas užduotis, padedančias darbuotojams atgauti kontrolės jausmą esamuoju momentu.

„Versle man ramybė ateina bendraujant su klientais ir partneriais, klausantis jų minčių, planų. Kartu susikuri projektų sau ir įtrauki savo žmones. Kai žmonės mato, kad projektai juda į priekį, kad investuojame, jie jaučiasi reikalingi, motyvuoti ir mažiau blaškomi nemalonios neapibrėžties“, – savo metodais dalinasi HRX generalinė direktorė R. Saulė.

Tiesa, vien skandintis darbuose nereikėtų – darbuotojai nori diskutuoti apie pasaulyje vykstančius įvykius ir žinoti savo darbdavio poziciją. Be to, vadovai neprivalo turėti visų atsakymų, svarbiausia – suteikti žmonėms tiek aiškumo ir stabilumo, kad jie nesijaustų bejėgiai ir judėtų pirmyn, akcentuoja D. Baltrušaitis.  

„Be abejo, su komanda diskutuojame apie tai, kas vyksta išorėje, ir visomis išgalėmis palaikome Ukrainą“, – VŽ sako Mindaugas Šeštokas, elektronikos gamybos paslaugas teikiančios „Kitron“ grupės viceprezidentas Centrinei ir Rytų Europai. Jis priduria, kad geriausia strategija neužtikrintumo laikotarpiu – tęsti darbus ir tokiu būdu išlikti ramiems.

„Iš darbuotojų taip pat girdime, kad jie mato prasmę savo kasdieniu darbu „Kitron“ prisidėdami prie Europos šalių gynybos ir saugumo užtikrinimo. Elektronikos reikia visur, gynybos ir saugumo pramonė – ne išimtis“, – teigia M. Šeštokas.

Emocijos užkrečiamos

VŽ kalbinti įmonių vadovai tikina, kad bent jau kol kas nerimas nedaro įtakos darbuotojų našumui. Tačiau visi sutinka, kad ignoruoti pasaulio įvykių neįmanoma, ir neapibrėžtumas politikoje tam tikrais būdais paliečia bendrovės personalą.

„Šiuo metu pastebime svyruojančią krovinių apimtį. Sunku pasakyti, kiek tai lemia sezoniškumas, o kiek – tiesioginė geopolitinių įvykių įtaka. Būtų naivu manyti, kad mūsų ši situacija visai nepalies. Tačiau pernelyg didelis susitelkimas į baimes gali neigiamai paveikti investicinę aplinką ir sukelti nepageidaujamą domino efektą“, – teigia logistikos ir transporto bendrovės HRX vadovė R. Saulė.

Tam tikri profesionalai, pavyzdžiui, vaistininkai, šiuo metu netgi jaučiasi stipresni nei bet kada. Žinoma, jie patys jau buvo „fronto linijoje“ kitos pasaulinės krizės – COVID-19 pandemijos – metu ir išmoko skaudžias pamokas.

„Suintensyvėjusio ir ryškaus nerimo, kuris neigiamai atsilieptų darbų našumui, šiuo metu nejaučiame. Netgi priešingai – vaistinių darbuotojai įgauna vis didesnį svertą sveikatos priežiūros sistemoje, – VŽ pasakoja dr. Indrė Brazauskaitė, vaistinių tinklo BENU vadovė. – Pasimetimas ir nerimas labiau buvo juntamas pandemijos metu ir 2022-aisiais, tik prasidėjus karui. Tuo metu vykdėme daugybę vidinių iniciatyvų, kad mūsų darbuotojai jaustųsi ne vieni, kad būtų jaučiamas komandiškumas ir darbdavio palaikymas.“

Visgi dr. I. Brazauskaitė neslepia, kad nerimo tema išlieka aktuali – tai liudija ir vyraujantis žiniasklaidos fonas. Nepaisant to, įmonė stengiasi nepasiduoti masinei panikai, racionaliai ir kryptingai siekti savo tikslų.

„Turime daugybę darbuotojų komandos susitikimų įvairiais lygmenimis, juose aptariame šiandienos situaciją ir realijas, stengiamės su darbuotojais palaikyti diskusiją ir neignoruoti nerimą keliančių veiksnių“, – sako vaistinių tinklo vadovė.

Be to, reikėtų nepamiršti, kad komandas stipriai veikia pačių vadovų emocinė būsena ir nusiteikimas. Svarbu ne tik tai, ką jie sako, bet ir tai, ką jie signalizuoja.

„Jei vadovas įžengia į kambarį įsitempęs ir neužtikrintas, komanda sugeria šią įtampą jam net nepradėjus kalbėti. Psichologo ir rašytojo Danielio Golemano tyrimai apie emocinį intelektą pabrėžia, kad kritinėse situacijose darbuotojai ne tik klausosi savo vadovų – jie juos jaučia. Būtent todėl geri vadovai pirmiausia valdo savo emocijas – ne slopindami baimę, o nukreipdami ją į ramius, tikslingus veiksmus“, – priduria verslo psichologas D. Baltrušaitis.

Ramesnė komanda – ramesnis ir vadovas, nes emocijomis užsikrečiame ne tik iš viršaus žemyn. Vadovai taip pat gali „pasiskolinti“ ramybės iš savo komandos.

„Užuot jautęsi, kad jie turi būti vienintelis stabilumo šaltinis, vadovai gali sukurti ritualus, kurių metu komandos bendrai pergalvoja iššūkius, – tai gali būti bendras humoras, įsižeminimo pratimai, nedideli dėkingumo gestai“, – sako D. Baltrušaitis.