Ateitis be tvarumo neįsivaizduojama: auga ne tik įpareigojimai, bet ir spaudimas iš trečiųjų šalių

Didelės bendrovės ir įmonių grupės jau ruošiasi teikti oficialias privalomas tvarumo ataskaitas, o savo teiginius apie tvarumą pagrįsti realiais duomenimis. Pirmiausia šis reikalavimas palies finansines institucijas bei stambų verslą, tačiau poveikio banga nusiris gerokai plačiau, o jos įtaka jaučiama jau dabar.

 „Nors įpareigojimai dar neįsigalioję, matome, kad įmonėms šis klausimas išties rūpi ir yra svarbus.  Šįmet lyginant su praėjusiais metais mūsų įmonė sulaukė net keturis kartus daugiau prašymų pateikti žaliosios energijos kilmę pagrindžiančius sertifikatus. Tai – aiškus ženklas, kad verslas sulaukia užklausų dėl tvarumo ir tą įrodančių dokumentų iš suinteresuotų šalių: galbūt potencialių partnerių, gal investuotojų, reguliuojančių institucijų ar net klientų. Viena aišku – toks rinkos spaudimas tik didės, o galiausiai tvarumo ataskaitos taps visuotinai privalomos kaip dabar yra finansinės“, – kalba Živilė Savickaitė, atsakinga už tvarumo paslaugų vystymą vienoje didžiausių energijos bendrovių Baltijos šalyse „Eesti Energia“, kuri Lietuvoje valdo bendrovę „Enefit“ . 

Kodėl verta pradėti nuo energetinio tvarumo 

Šių metų sausį jau įsigaliojo direktyva (ES) 2022/2464, pagal kurią nefinansinę informaciją arba kitaip – tvarumo ataskaitas – turės teikti visos didelės įmonės, kredito įstaigos, draudimo bendrovės bei įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama biržoje. Direktyvos reikalavimai į Lietuvos teisę turės būti perkelti per 18 mėnesių. Nors formaliai direktyva paveiks tik dalį verslo sektorių, realiai jos poveikį pajus visi rinkos dalyviai, nes ataskaitas privalančios teikti įmonės jas pagrindžiančių duomenų prašys ir iš savo partnerių, tiekėjų. Štai finansų institucijos į savo klausimynus verslo klientams jau įtraukė klausimus, susijusius su tvarumo rizikomis. 

Tvarumas apima ne vien aplinkosauginius, bet ir valdysenos, vadybinius, lyčių lygybės, socialinius bei kitus aspektus, tačiau vieni esminių nusakant bendrovės tvarumo lygį yra energetiniai veiklos rodikliai. Dar prieš dvejus metus oficialiai deklaravus siekį iki 2030 m. Europos Sąjungoje sumažinti CO2 išmetimus 55 proc. lyginant su 1990 m., konstatuota, kad vienas svarbiausių vaidmenų įgyvendinant šį tikslą tenka energijai iš atsinaujinančių išteklių bei energijos vartojimo efektyvinimui.  

Tvarumo strategijoje ir veiksmų plane energetika paprastai užima reikšmingą vietą. Tvarūs sprendimai atneša labai realius, apčiuopiamus ir nesudėtingai kiekybiškai pamatuojamus rezultatus, versle pasireiškiančius per ekonominę naudą. Pasirinkęs žaliąją energiją, atnaujinęs apšvietimo sistemą, pradėjęs gaminti saulės energiją verslas ne tik užsitikrins atitiktį, darys realų teigiamą poveikį aplinkai, bet ir pajus efektą pakankamai greitai, įsitikinusi Ž. Savickaitė. Būtent todėl ruošiantis naujam tvarumo ataskaitų etapui ir konkretiems veiksmams, įmonėms racionalu pradėti nuo energetikos sprendimų, kurie padės ne tik įgyvendinti formalius reikalavimus, bet ir mažins kaštus ar net generuos papildomas pajamas. 

Energetinio tvarumo žingsniai paprastai reikalauja investicijų ir yra ilgalaikiai. Strategiškai įvertinti juos, parinkti tinkamiausius, nuspręsti,  kuriems skirti prioritetą dabar, o kuriuos galima  įgyvendinti vėliau – nelengva užduotis, tačiau nuo jos labai priklauso sprendimų efektyvumas. Tad neretai įmonės energetinio tvarumo strategiją formuoja kartu su profesionaliais partneriais, galinčiais kompetentingai įvertinti verslo poreikius ir turinčiais platų sprendimų portfelį. 

„Svarbu atsižvelgti į tai, kaip įmonė vartoja energijos išteklius, kokie jos ateities poreikiai ir galimybės. Tik turint visapusišką duomenų rinkinį galima kompleksiškai sudėlioti strategiją ir imtis priemonių, leidžiančių pasiekti efektyvumą bei reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos tikslų bei CO2 emisijų mažinimo. Mes, kaip energetikos sprendimų partneris, padedame įmonėms šiame paieškos kelyje: ne pagerinti atskirai vieną ar kitą sritį, bet sudėlioti strateginį planą, parinkti tarpusavyje vienas kitą papildančių ir sinergiškai veikiančių sprendimų derinį bei padėti juos įgyvendinti“, – „Eesti Energia“ grupei priklausančios energetikos sprendimų bendrovės „Enefit“ vardu kalba Ž. Savickaitė. 

Ne atskiros sritys, o strateginis požiūris 

Kompleksinis požiūris, kurį mini pašnekovė, apima ne tik platų spektrą sprendimų, susijusių su elektros vartojimu, kuriuos gali pasiūlyti viena didžiausių energetikos bendrovių „Enefit“ – nuo žaliosios energijos tiekimo iki įkrovos stotelių elektromobiliams, nuo apšvietimo iki saulės elektrinių. Savo partneriams bendrovė padeda parinkti ne tik strateginius žingsnius, bet ir tinkamiausią,  įmonės poreikius ir galimybes atitinkančią investicijų formą bei eiliškumą. Kruopščiai išanalizavusi įmonės sezoninį, savaitinį, net valandinį elektros vartojimo profilį, „Enefit“ pritaiko tinkamiausius sprendimus, kurie padeda sumažinti elektros vartojimą ir išlaidas, o gal ir gauti papildomų pajamų.

Pilnai, o gal dalinai fiksuoti elektros energijos kainą ar pirkti biržoje? Tapti gaminančiu vartotoju su saulės elektrine? Jei taip – nuomotis ją ar pirkti? Kaip uždirbti iš lankstumo paslaugos? Kokiu metu pigiausia krauti turimus elektromobilius? Kaip ir kuriose vietose atnaujinti apšvietimą? Šie ir kiti klausimai užduodami parenkant tinkamiausius sprendimus, o juos įgyvendinanti įmonė netrunka pajusti realius rezultatus.

Be to, kaip pabrėžia Ž. Savickaitė, klientams „Enefit“ visuomet parodo ir kokį poveikį turės viena ar kita priemonė, kaip tai paveiks įmonės veiklą, vartojimą, energijos biudžetą, sumažins CO2 išmetimus ir panašiai. Ši informacija labai svarbi suinteresuotoms šalims ir jos svarba tik augs.

Be to, tai – vertinga medžiaga, kurią verslas gali panaudoti komunikacijai.

Pavyzdžiui, jeigu metinis elektros suvartojimas yra reikšmingas organizacijos aplinkosaugos KPI, jis gali būti iškomunikuotas atskiroms suinteresuotoms šalims skirtingai. Darbuotojų įsitraukimas augs, kai jie suvoks, jog keisdami elektros vartojimo įpročius, prisidės prie įmonės rezultatų, o sumažėję energijos kaštai padidins įmonės konkurencingumą. Įmonės klientų ratas augs, komunikuojant, jog ši įmonė prisideda prie poveikio aplinkai mažinimo (CO? taršos, išteklių taupymo). Akcininkai ar investuotojai svarstys investavimo galimybę, jeigu įmonė pagrįs savo vartojamos energijos kilmę, t. y. ar energija pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių ir turi tai patvirtinančius sertifikatus. 

Ateitis, kuri jau čia 

Ž. Savickaitė pataria neatidėlioti pasirengimo naujiems reikalavimams. 2026 m. didelės įmonės jau turės pateikti ataskaitas už praėjusius metus, taigi 2025 m. visos sistemos turi būti paruoštos duomenų rinkimui. Organizacijos jau dabar susiduria su daugybe duomenų ir jų tik daugės o jei šie duomenys netinkamai sutvarkyti arba neįmanoma efektyviai analizuoti renkamų duomenų, bus sunku sistemingai vertinti progresą siekiamų tikslų ir strategijos prasme bei už jį atsiskaityti. 

„Ateina laikas, kai visi verslai be išimties privalės galvoti apie realius veiksmus, mažinančius aplinkai daromą poveikį, ir tai, kaip matuos rodiklius, juos rinks ir sudės į ataskaitas. Tai – puiki proga įsivertinti savo energetinį tvarumą ir imtis realių, naudą atnešančių, labai tikslingų priemonių. Tinkama tvarumo strategija atneša įmonei ir aiškių, apčiuopiamų, ir nematerialių verčių, apimančių kur kas daugiau nei sumažėję kaštai. Tai – ir auganti prekių ženklo vertė bei geresnis pozicionavimas, mažesnė rizika, augančios arba papildomos pajamos. Todėl tvarumo strategija yra ir turi būti labai svarbi strateginio verslo planavimo dalis“, – įsitikinusi tvarumo ekspertė.