I. Šimonytė: „Belaruskalij“ skundas – civilizuotas būdas spręsti ginčą
Papildyta I. Šimonytės komentaru
Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius patvirtino, kad skundas gautas penktadienį. Pasak jo, Baltarusijos įmonė prašo panaikinti sausio 12 dienos Vyriausybės sprendimą.
Vyriausybė sausio 12 dieną patvirtino gruodį priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tuomet sakė, kad nuo vasario 1-osios trąšų vežimas pagal sutartį turi sustoti, nes nebelieka teisinio pagrindo jų gabenti.
„Natūralu, bet kurį sprendimą juridiniai asmenys gali skųsti, bet iš Vyriausybės pusės mes jaučiamės tvirtai ir darome tai, kas įstatymais mums pavesta daryti“, – tuomet kalbėjo M. Skuodis.
Jis plačiau nekomentavo Vyriausybės nutarimo, tačiau sakė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis nacionaliniam saugumui svarbių objektų įstatymu ir rėmėsi tuo, kiek sandoris ir įmonė, su kuria jis sudarytas, atitinka nacionalinio saugumo interesus. Pasak ministro, nutarimas yra konfidencialus, o aplinkybės yra jautrios.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintojos ir eksportuotojos „Belaruskalij“ skundas teismui dėl Vyriausybės sprendimo yra civilizuotas būdas spręsti ginčą.
„Lietuva yra teisinė valstybė ir skirtingai nuo kitų jurisdikcijų, kiekvienas subjektas, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir teismas šiuos klausimus svarsto. Į bet kokį kreipimąsi į teismą žiūriu kaip į civilizuotą būdą spręsti ginčą“, – penktadienį Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone žurnalistams sakė premjerė.
VŽ kalbinti teisininkai sakė, kad, nutraukus sutartį dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, nukentėjusi bendrovė turi teisę įrodinėti, kad tai padaryta be pagrindo. Tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad tam, jog reikėtų atlyginti nuostolius, turi būti nustatyti neteisėti veiksmai. Kol teismas to nepripažino, sutartis yra nutraukta teisėtai.
Reikalingos ES sankcijos
Vyriausybės sprendimą M. Skuodis vadino pirmu žingsniu nutraukiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą.
Vyriausybės sprendimas neužkerta kelio trąšas gabenti kitiems vežėjams ar ekspeditoriams – penki jų jau kreipėsi į LTG su prašymu vežti trąšas. Todėl Vyriausybė iki sausio pabaigos žadėjo parengti Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pataisas, kurias dar turės priimti Seimas.
Be to, M. Skuodis šią savaitę sakė, kad tvirčiausias sprendimas būtų ES lygmens sankcijos.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
