Atsisakoma kelio Vilnius-Utena remonto koncesijos būdu

Publikuota: 2017-05-04
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Prastos būklės betoninis kelias Vilnius–Utena bus remontuojamas nebe viešosios ir privačiosios partnerystės, tai yra koncesijos, būdu, bet iš valstybinių finansinių rezervų.

Pranešė ministerija

Susisiekimo ministerija pateikė VŽ atsakymus į klausimus, koks kurioje stadijoje dabar yra dar prieš pusantrų metų pradėtas ruošti koncesijos konkursas kelio Vilnius–Utena remontui, nes Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, prieš kelias savaites viešai suabejojo, ar dabar yra tinkamas laikas skelbti tokį konkursą, neatmesdamas, kad remonto klausimas „gali būti sprendžiamas ir kitais būdais“.

Ketvirtadienį iš ministerijos gautame atsakyme teigiama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) pasiūlyta kreiptis į specialiąją koncesijų komisiją, kad „viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ įgyvendinimas būtų nutrauktas“.

Anot Susisiekimo ministerijos, svarstoma galimybė šio kelio rekonstrukciją „įgyvendinti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos ir (ar) paskolų lėšas“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Primenama, kad ankstesnė Vyriausybė dar 2014 liepos 9 d. priimtu nutarimu įgaliojo Kelių direkciją, „įvykdžius nustatytas sąlygas, pasirašyti sutartį su privačiu subjektu, laimėjusiu viešojo pirkimo konkursą, bei viešosios ir privačios subjektų partnerystės būdu įgyvendinti projektą „Kelias Vilnius–Utena“.

Sulaukta naujos Vyriausybės požiūrio

Seimas tik po ilgų debatų ir abejonių 2015 m. pabaigoje priėmė nutarimą, kuriuo leido šį kelią remontuoti koncesijos būdu, valstybei prisiimant ne didesnius nei 169 mln. Eur įsipareigojimus 13 koncesijos metų.

Tačiau LAKD po daugiau kaip metus trukusio koncesijos konkurso parengimo, sulaukusi naujos Vyriausybės darbo pradžios, pasiūlė atsisakyti idėjos šį projektą įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu: „Kelių direkcijos sudaryta projekto „Kelias Vilnius–Utena“ darbo grupė, išnagrinėjusi šio projekto įgyvendinimo galimybes, galimus privalumus ir trūkumus, š. m. balandžio mėnesį kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir paprašė leisti nutraukti jo įgyvendinimą.“

Susisiekimo ministerijos rašte išdėstyti keli argumentai, kuriuo grindžiamas toks prašymas. Esą koncesijos projektas buvo rengiamas pernelyg ilgai, paskaičiavimai atlikti seniai, todėl jis prarado aktualumą. Be to, prieita išvados, kad būtina gerokai atnaujinti ir patį kelio remonto projektą.

„Projekto galimybių studijoje nurodytas 1+1 eismo juostų sprendinys turės trūkumų: kelyje išliks priešpriešinio susidūrimo rizika, nes transporto priemonės dažnai lenkia viena kitą; numatytas leistinas maksimalus greitis – 90 km/val., tai reiškia, kad kelionės laikas rekonstruotu keliu ne itin sutrumpės; didelis nuovažų ir vieno lygio sankryžų skaičius ir toliau trikdys pagrindinio kelio transporto priemonių srauto tolygaus važiavimo sąlygas bei turės neigiamos įtakos saugiam eismui; visuomenės lūkesčiai nebus pateisinti, nors investicijų poreikis ir kelio rekonstrukcijos darbų apimtys būtų išties didelės“, – nurodomas toks argumentas.

Todėl, pasak ministerijos atsakymo, „pagal dabartines naujausias automobilių kelių plėtros tendencijas, eismo saugos kryptis ir siekiant užtikrinti didesnę socialinę–ekonominę naudą visuomenei, tikslingiausia kelią Vilnius–Utena rekonstruoti pagal II a (2+1) kategorijos reikalavimus“.

Pradedamas pasirengimas iš naujo

„Projekto trukmė per trumpa (13 m.), ji neapima kelio gyvavimo ciklo (20–25 m.), todėl iškyla grėsmė, kad šio projekto kaštai gali padidinti valstybės skolos ir biudžeto deficito rodiklius“, – rašoma atsakyme.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto ekonominiais skaičiavimais, koncesijos projekto su 2+1 eismo juostų sprendiniais didžiausi valstybės turtiniai įsipareigojimai nominalia verte būtų nuo 191 iki 288,4 mln. Eur (su PVM), t. y. gerokai daugiau, nei nurodyta Seimo priimtame nutarime dėl koncesijos konkurso – 169,3 mln. Eur (su PVM). Todėl, pasirinkus tokį projektą įgyvendinti koncesijos būdu „reikėtų dar kartą kreiptis į Vyriausybę ir Seimą dėl maksimalių valstybės turtinių įsipareigojimų, o projekto įgyvendinimo pradžia tikėtina būtų ne ankstesnė negu 2019 m.“.

„Nuo to laiko, kai buvo pradėtos svarstyti projekto įgyvendinimo galimybės, pasikeitė skolinimosi kaštai – Lietuvos valstybė gali pasiskolinti daug pigiau (daugiau nei 2 kartus) nei privataus sektoriaus atstovai“, – tai dar vienas argumentas, nulėmęs, kodėl derėtų atsisakyti koncesijos konkurso.

LAKD tikisi dar šiemet parengti naują kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektą ir pradėti jį įgyvendinti etapais, finansuojant iš Kelių fondo lėšų ir valstybės vardu gaunamų paskolų. Pats 72 km ruožo kelio remontas truktų bent kelerius artimiausius metus ir kainuotų iki 80-90 mln. Eur.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Infliacija pasauliui smogė ne vienodai – kai kurios šalys patiria mažesnį spaudimą Premium

Vakarų lyderiai dažnai pabrėžia, kad pastaruoju metu fiksuojamas kainų šuolis yra pasaulinis reiškinys,...

Kauno savivaldybė Kėdainių tilto konkursą planuoja skelbti liepą 2

Kauno savivaldybė vadinamojo Kėdainių tilto per Nemuną konkursą rengiasi skelbti jau liepos mėnesį.

Statyba ir NT
2022.06.25
Vytį bus galima naudoti ant transporto priemonių numerių

Kiek daugiau nei po metų ant motorinių transporto priemonių ir jų priekabų valstybinio registracijos numerio...

Logistika
2022.06.25
G. Nausėda: Vyriausybė turi skubiai konsultuotis su EK dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui 8

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui...

Verslo aplinka
2022.06.25
Pagrindiniame Amsterdamo oro uoste bus sumažinta skrydžių

Nyderlandai penktadienį paskelbė apribosiantys Amsterdamo Šipholio oro uosto naudojimą iki 440.000 skrydžių...

Logistika
2022.06.25
Šiemet registruota mažiau netaršių automobilių

Šiemet sausį–gegužę netaršių automobilių registruota šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo...

Logistika
2022.06.24
„Modus Mobility“ žengia į Europą, ruošiasi devynženklėms investicijoms Premium 1

Automobilių nuomos ir prenumeratos paslaugas teikiantis „Modus Group“ padalinys ieško galimybių pritraukti...

Logistika
2022.06.24
Dėl kibernetinių atakų galimi „Lietuvos geležinkelių“ svetainių sutrikimai

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė susiduria su grupės bendrovių interneto svetainių sutrikimais. Bendrovės...

Logistika
2022.06.23
„Aston Martin“ žymi naują galios erą ir Gudvudo greičio festivalyje pristato galingiausius savo kūrinius Verslo tribūna 1

• Garsiosiose Gudvudo „hill climb“ lenktynėse „Aston Martin“ pristatys ribotos ir galutinės serijos „V12...

G. Landsbergis: galimi pokyčiai dėl Kaliningrado tranzito ribojimo – EK rankose

Europos Komisija (EK) teoriškai galėtų pakeisti savo nuomonę dėl Kaliningrado tranzito ribojimo, šie...

Verslo aplinka
2022.06.23
Premjerė: Rusija žinojo apie įvestas sankcijas dėl tranzito ir joms ruošėsi

Rusija nuo kovo mėnesio žinojo apie įvestas sankcijas dėl prekių tranzito į Kaliningrado sritį ir tam...

Verslo aplinka
2022.06.23
Pasienyje su Baltarusija intensyvinama lengvųjų automobilių patikra rentgenu

Iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiuojantys lengvieji automobiliai pradėti dažniau tikrinti rentgeno kontrolės...

Logistika
2022.06.23
A. Stikliūnas laikinai vadovaus Lietuvos oro uostams

Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus pareigas paliekantį Marių Gelžinį nuo birželio 23 dienos keičia...

Vadyba
2022.06.23
A. Skaisgirytė: Rusijos kalbos apie Karaliaučiaus tranzitą tėra propaganda 8

Rusijos reakcija į Europos Sąjungos (ES) sankcijas, kurios draudžia tranzitu per Lietuvą į Karaliaučių...

Verslo aplinka
2022.06.23
Kelių transporto problemos skatina intermodalinį pervežimą Premium 1

Nors intermodalinis transportavimas vis dar susiduria su daugybe iššūkių, ekspertai sako, kad kelių...

Logistika
2022.06.23
G. Landsbergis: Kaliningrado tranzito sankcijos buvo aiškios ir viešos dar kovą 12

Kaliningrado tranzito sankcijos buvo aiškios kovo mėnesį, o Rusijos grasinimai yra informacinės atakos dalis,...

Verslo aplinka
2022.06.22
Po derybų Maskvoje Turkijos laivas išplaukė iš Ukrainos Mariupolio uosto

Turkijos krovininis laivas trečiadienį išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio uosto po...

Verslo aplinka
2022.06.22
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi būti atjungta nuo BRELL, karinės konfrontacijos su Rusija nesitiki

Lietuva pasirengusi tam, kad Rusija, keršydama už ES sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą sustabdymą,...

Verslo aplinka
2022.06.22
LTG generaliniu direktoriumi paskirtas laikinai pareigas ėjęs E. Lazauskas 1

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) baigė generalinio direktoriaus atranką – valdybos sprendimu, bendrovei ir...

Logistika
2022.06.22
M. Skuodis: plienas į Kaliningradą sudarė nereikšmingą LTG krovinių dalį 2

Marius Skuodis, susisiekimo ministras, sako, kad plieno tranzitas į Kaliningradą sudarė tik nereikšmingą...

Logistika
2022.06.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku