„Pieno centras“: pienininkai turi kooperuotis
„Nesusikooperavę smulkieji pieno gamintojai negali pasiekti masto ekonomijos, neturi finansinių išteklių investicijoms į gamybos efektyvumą, todėl kokybiniai ir kiekybiniais žaliavinio pieno rodikliai Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, yra vieni prasčiausių“, - teigia Egidijus Simonis, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius.
Jo teigimu, smulkūs pieno gamybos ūkiai Lietuvoje nėra verslūs, nediegia inovacijų,
„Jiems sudėtinga gerinti pieno kokybės reikalavimus bei didinti pieno kiekį. Pagerinus šiuos rodiklius ūkininkai galėtų gauti aukštesnę kainą. Be to, susikooperavę galėtų derėtis dėl didesnės supirkimo kainos už didesnį žaliavinio pieno kiekį“, - dėsto p. Simonis.
Lietuvoje iš 33.000 pieną gaminančių ir supirkėjams parduodančių ūkių 74% yra smulkūs. Pieno supirkimo kainų skirtumus pagal ūkio dydžius lemia pieno kokybė, kiekis, surinkimo kaštai, tiekimo pastovumas ir lojalumas.
infogr.am::infogram_0_pieno_supirkimo_kainos_imonese
Kaina auga
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje auga trečią mėnesį iš eilės. Lapkričio mėnesį pieno gamintojams vidutiniškai buvo mokama po 228 Eur už toną, t.y. 3,4% daugiau nei spalį.
Brangiausiai pieną Lietuvoje supirko kooperatyvas „Eko tikslas“ (348,20 Eur/t), pigiausiai – Raudėnų pienininkų kooperatyvas „Roinga“ (141,3 Eur/t), rodo Žemės ūkio ministerijos spalio duomenys.
Nors Baltijos šalys pagal pieno supirkimo kainas Europos Sąjungoje rikiuojasi apatinėse pozicijose, paskutiniu periodu kainos šiose valstybėse augo sparčiausiai.
