Aš esu Lukas ir investuosiu 10.000 Eur

Publikuota: 2018-11-20
Vilmo Narečionio (VŽ) piešinys
Vilmo Narečionio (VŽ) piešinys

Vieną dar šiltą rudens savaitgalį buvome su draugais sodyboje ir prie laužo netikėtai išsirutuliojo tema apie tai, kas turi kokių santaupų ir kaip ruošiasi pensijai.

Tiesą sakant, iki šiol dėl pensijos pernelyg nekvaršinau sau galvos. Pirma, tai ji dar gana toli (šiuo metu man 35 m.), antra, netikėjau, kad valstybė visą gyvenimą sąžiningai mokesčius mokėjusiam žmogui mokėtų visiškus centus. Bet, pasirodo, gali – draugo tėtis ką tik išėjo į pensiją ir, kaip jis pasakojo, vos infarkto negavo sužinojęs, kad jo pensija bus viso labo 273 Eur. Vargšas! Ir tiek gaus žmogus, per savo gyvenimą dirbęs toli gražu ne prasčiausiose pozicijose!

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Verslo žiniose” – nauja rubrika „Investuoja Lukas”

Kaip parodė gana atviras draugų pokalbis prie laužo, taupo, investuoja ir jau pagalvoja apie pensiją daugiau nei pusė kompanijos. Matyt, mūsų karta iš tikrųjų jau visai kita ir ne ta, kuri tikisi, kad viską turi duoti valstybė. Tada aš ir apsisprendžiau, kad aš nenoriu būti tas, apie kurio pensiją mano vaikai su gailesčiu pasakos jau savo draugams: taupysiu, investuosiu ir darysiu viską, kad senatvėje nereikėtų gyventi skurde. Kitaip sakant, noriu, kad mano būsimas investicijų portfelis, kaip madinga vadinti, leistų net ir senatvėje man gyventi sočiai, keliauti ir pramogauti, kiek sveikata leis.

Pagalvojau, kad iš esmės, sąlygas pradėti tą daryti turiu – sąskaitoje pelija vis dar niekur neįdarbinti 10.000 Eur, o visais baziniais dalykais esu apsirūpinęs. Taigi, kada, jei ne dabar?

Tiesą sakant, neturiu tikslo pasiekti visiškos finansinės laisvės ir gyventi vien tik iš investicijų. O kam to reikia, jei turiu visai neblogą darbą, kuris man patinka ir už kurį darbdavys dar moka man pinigų?

Skaičiuodamas, kad iki pensijos man liko bent 30 metų, esu pasiryžęs investavimui skirti tuos 10.000 Eur ir šiam tikslui kas mėnesį papildomai atsidėti po 100 Eur nuo atlyginimo, todėl išeidamas į pensiją turėčiau būti sukaupęs visai apvalią sumelę.  

Tokio amžiaus sulaukęs jau žinojau, kad kvailiausia, ką galėčiau su tais sąskaitoje turimais pinigais padaryti, tai leisti, kad šiuos pinigus sugraužtų infliacija. O čia dar, pradėjęs gilintis į šį reikalą, radau pritrenkiantį šios minties patvirtinimą – pasirodo, pastaruosius 5 metus metinė infliacija Lietuvoje neviršijo 4%, bet ilgametė statistika rodo, kad, pavyzdžiui, nuo 1993 metų infliacija šalyje sudaro protu sunkiai suvokiamus 18% per metus!

Kiek pasidomėjau, tai JAV akcijos per pastarąjį dešimtmetį pabrango beveik 3 kartus, o, pavyzdžiui, Baltijos šalių įmonių akcijos net dar daugiau – 3,2 karto. Griebiu kalkuliatorių ir skaičiuoju: tarkime, jei prieš tuos 10 metų būčiau investavęs į tokios bendrovės, kaip „Apple“ akcijas, mano 10.000 per tą patį laiką būtų pavirtę svaiginančiais 145.000 Eur, o jei Vilniaus biržoje būčiau įsigijęs „Grigeo“ akcijų – turėčiau jau bent 84.000 Eur. Wow! Na taip, puikiai suprantu, kad buvo ir daugybė per tą laiką atpigusių akcijų, bet kodėl turėčiau dabar ieškoti demotyvuojančių argumentų ir primygtinai galvoti, kad pataikyčiau būtent ant tų „nelaimėlių“. Blogiausiu atveju šansai yra apylygiai ir, kaip suprantu, didžia dalimi priklauso nuo mano smalsumo.

Nesu tas, kuris iki šiol labai įdėmiai sekiau, kas vyksta verslo ir finansų pasaulyje ir kur žmonės „daro pinigus“, bet visą tą viliuosi nuosekliai išsiaiškinti. Ar šiais informacijos laikais tą sunku rasti internete? Manau ne.

Tiesa, vienas dalykas mane visgi buvo suneraminęs. Kai apie tokią savo idėją užsiminiau vienam apie finansus kiek daugiau išmanančiam draugui, jis išvadino mano asilu. Sakė, kad vakarėlis jau eina į pabaigą, nes viskas kyla 10 metus iš eilės ir reikia ruoštis krizei, o ne mestis į investavimą. Apie tai, kad akcijas neseniai buvo supurtęs staigus pigimas, girdėjau ir aš. Kurį laiką buvau sumišęs, ar iš tiesų verta pradėti dabar investuoti, bet paskui apsisprendžiau, kad laikysiuosi užsibrėžto kurso. Juk ramiai mąstant, rimtų priežasčių krizei kol kas nėra, apie tai nuolat kalba ir ekonomistai, o ir daugelis akcijų kainų jau atsistatė - tikrinau. Jei kas ir neatsistatė, tai akcijų su nuolaida įsigijimas kaip tik gali tapti visai nebloga investavimo pradžia. Taip galiu bent iš dalies atpirkti tai, kad praleidau investavimui palankiausius metus. Taigi, kaip ten sakoma: burtai mesti. Pradedu!

Jeigu jums įdomu, sekite, kaip man sekasi – kiekvieną pirmadienį pasidalinsiu savo nauja patirtimi ir asmeniniais atradimais. Investavimas bus realus, tikrais pinigais.

Turite klausimų investavimo temomis?

Užduokite čia, o Lukas, pasitaręs su konsultantais, atsakys į įdomiausius ir dažniausiai pasikartojančius

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lukas investuoja: Gerai, tai pradedam 39

Po paskutinio savo rašinio sulaukiau ir piktų komentarų, kad kone durnių volioju ir niekur neketinu dėti savo...

Lukas investuoja
2018.12.17
Lukas investuoja: kiek aš bijau ir kiek noriu 44

Jau susiradau priemonę ir būdą, kaip investuosiu, ir, jau besiruošiant nerti į rinkas, prisiminiau, kad dar...

Lukas investuoja
2018.12.10
Lukas investuoja: nusidaužiau nagus ir alkūnes, bet radau 54

Žinot, man regis, atradau, kad ir neidealų, bet paprastą ir pigų būdą periodiškai ir nedidelėmis sumomis...

Lukas investuoja
2018.12.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau