Senasis Kinijos ekonomikos modelis neveikia

Publikuota: 2015-09-06
Dauguma kreditų buvo sumerkta į nekilnojamojo turto sektorių, o dabar Kinijoje gausu nebaigtų pastatų. „Reuters“/ „Stringer” nuotr.
Dauguma kreditų buvo sumerkta į nekilnojamojo turto sektorių, o dabar Kinijoje gausu nebaigtų pastatų. „Reuters“/ „Stringer” nuotr.
 

XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai pačiame Azijos finansų krizės įkarštyje netekusios vilties šalys viena po kitos devalvavo valiutas, Kinijai buvo priskirti nuopelnai už tai, kad ji susitvarkė išlaikydama savo valiutos kursą USD atžvilgiu.

2008-aisiais, pasaulio finansų sistemai atsidūrus ant bedugnės krašto, Kinija taip pat išlaikė juanio kursą dolerio atžvilgiu ir ėmėsi įgyvendinti didžiulį ekonomikos skatinimo priemonių paketą, kuriuo buvo padidinta daugybės produktų paklausa. Pradedant Australijos rūda ir baigiant amerikietiškais automobiliais.

Tad kodėl Kinija nusprendė sulaužyti didįjį tabu ir devalvuoti valiutą, nors akivaizdžios krizės kaip ir nematyti?

Analitikai ir anonimiškai pasisakę kai kurie Komunistų partijos pareigūnai teigia, kad atsakymas glūdi fakte, jog Kiniją užklupo jos pačios ekonomikos krizė ir šalis nebeturi užtektinai priemonių su ja kovoti.

„Praėjusios savaitės sprendimas pereiti prie lankstesnio valiutos kurso parodo, kad ekonomikos būklė yra gerokai silpnesnė, negu rodo oficialūs duomenys, – teigia Rodney Jonesas, „Wigram Capital“ įkūrėjas ir vienas iš ekspertų, kuriems priskiriami nuopelnai už tai, kad numatė dešimtojo dešimtmečio Azijos krizę. – Praėjus 30 metų, senasis Kinijos ekonomikos modelis nebeveikia, o realusis augimas yra daug lėtesnis, nei esame matę anksčiau. Kinijos lyderių problema ta, kad šį kartą jų veiksmų paletė yra ribotesnė, negu buvo praeityje.“

Užpildyti vilas ir viešbučius

Atokiame pelkėtos dirbamos žemės lopinėlyje maždaug pusiaukelėje tarp Pekino ir uostamiesčio Tiandzino, kurį sukrėtė mirtini sprogimai, atliekamos milžiniško masto Jingjin Naujamiesčio vilų statybos. Tai puiki iliustracija norintiems geriau suprasti iššūkius, laukiančius Kinijos.

Kiek toliau už įėjimo vartų, simboliškai pramintų Kai Xuan Men (pažodžiui reikštų triumfo arką), ir šalia jų pastatytos auksinės statulos stūkso stulbinamas 800 kambarių viešbutis „Hyat Regency“, primenantis europietiško stiliaus rūmus.

Pasak darbuotojų, įprastai šiame viešbutyje užimta mažiau negu 10% kambarių. Viduje teniso kortai ir kiti įrenginiai rūdija niekieno nenaudojami. Praėjus vos septyneriems metams, kai viešbutis buvo atidarytas, pastatas byra, o daugelio kambarių balkonuose stypsta piktžolės.

Iš šių balkonų svečiai 15 kv. km plote gali pamatyti tai, ką nekilnojamojo turto agentai išdidžiai vadina „didžiausiu Azijoje vilų kompleksu“. Jau pastatyta daugiau negu 2.000 vilų, šimtai tebestatoma ir planuojama dar 4.000 pastatų. Dauguma vilų, pastatytų už dosnias paskolas iš valstybės bankų, stovi tuščios ir apleistos.

Jingjin statybvietė – tik dalis suplanuotos 105 kv. km gyvenvietės, beveik du kartus didesnės už Manhataną. Aplink ją sustingę įvairiais statybų etapais driekiasi mažesni vilų kompleksai, besipuikuojantys tokiais pavadinimais kaip „Svajonių gyvenimas Europoje“.

„Liovėmės statę ir pardavinėję vilas, nes niekas jų neperka, – sako „Miesto svajonių šalies“ mikrorajono, esančio Jingjin Naujamiesčio pakraštyje, prižiūrėtojas. – Nesu tikras, ar šitos vilos kada nors bus baigtos ir pasiūlytos rinkai.“

Artimiausia ligoninė – toliau nei už 20 km. „Naujajame mieste“ stinga net paprasčiausių patogumų. Vitrinų eilės Jingjin pagrindiniame prekybos komplekse užkaltos. Gyvybės ženklus rodo vos kelios nutriušusios plataus vartojimo prekių parduotuvės.

„Kai kurie žmonės iš Pekino ir Tiandzino čia investavo į nekilnojamąjį turtą ir kartais atvažiuoja savaitgaliais, bet dauguma mano klientų yra viešbučio tarnautojai, apsaugos darbuotojai ir vilas parduodančios agentūros darbuotojai“, – sako vienos iš parduotuvių savininkų.

Šalyje tokių miestų vaiduoklių dešimtys, jeigu ne šimtai. Atrodo keista, kad daugiausia gyventojų pasaulyje turinčioje valstybėje, kur žemė brangi, o daugelis žmonių vis dar neišgali įsigyti padoraus būsto, esama tokių rajonų. Projektas „Jingjin Naujamiestis“ ir dau­gelis panašių į jį rodo vyriausybės, bandančios sustabdyti augimo krytį žemiau metinio 7% tikslo (tai lėčiausias Kinijos augimo rodiklis per ketvirtį amžiaus), dilemą.

Daugiau negu dešimtmetį Kinijos ekonomiką į priekį varė du svarbiausi varikliai – milžiniškas į eksportą orientuotas pramonės sektorius ir pastangos nuo nulio statyti miestus, net jeigu niekas iš tiesų nenori juose gyventi.

Po 2008-ųjų krizės, kai smuko Kinijos eksportas, vyriausybė nurodė valstybiniams bankams sukelti kreditų bangą, kurią ekonomistai apibūdino kaip didžiausią istorijoje pinigų politikos atpalaidavimą.

McKinsey pasaulinio instituto duomenimis, bendroji Kinijos ūkio skola nuo 7 trln. USD 2007-aisiais išaugo keturis kartus, iki 28 trln. USD praėjusių metų viduryje. Pasiekusi 282% BVP ir toliau auganti Kinijos skolų kupra praėjusiais metais santykine prasme jau pranoko Vokietijos ir JAV skolas.

infogr.am::infogram_0_kinija_kreditavimas

Slegianti našta

Dauguma naujai paimtų kreditų buvo sumerkta į nekilnojamojo turto ir su juo susijusius sektorius, kaip antai plieno, cemento ir stiklo įmones bei gamyklas, kuriose gaminami šaldytuvai, televizoriai, lemputės ir kitos prekės, kurių žmonėms prireikia kuriantis naujuose namuose.

Didžiąją dalį skolos ir statybų prisiėmė vietos valdžios institucijos, iš kurių buvo tikimasi didžiausio indėlio skatinant BVP augimą ir bet kokia kaina palaikant aukštą užimtumą. Investicijų ir statybų bumas truko ir po to, kai Pekinas, bandydamas suvaldyti besipučiančius kreditų ir nekilnojamojo turto burbulus, pradėjo griežtinti skolinimo ir būsto įsigijimo apribojimus.

Vis dėlto šiais metais apmalšusios investicijos į nekilnojamąjį turtą paskatino vyriausybę panaikinti kreditavimo ir nekilnojamojo turto pirkimo apribojimus. Taip pat, mažinant palūkanų normas, bei bankams valstybės nurodymu dalijant paskolas, gerokai atleistos pinigų politikos vadelės.

Pastaruosius mėnesius Kinijos lyderiai dirbo nuolatiniu krizės režimu ir, stengdamiesi paremti smunkantį augimą, vieną po kitos rengė skatinamąsias priemones.

Akivaizdžiausiu to pavyzdžiu tapo Pekino pastangos praėjusį mėnesį sustabdyti akcijų rinkos griūtį. Tam buvo pasitelktos įvairios priemonės pradedant vyriausybės vykdomais akcijų įsigijimais ir baigiant stambių investuotojų mėginimo parduoti akcijas kriminalizavimu.

Bandymai paremti realiąją ekonomiką buvo ne mažiau reikšmingi.

Praėjusį mėnesį Kinijos liaudies bankas įliejo beveik 100 mlrd. USD į du valstybės „politinius bankus“, kurie finansuos vietos valdžios institucijų infrastruktūros projektus. Centrinis bankas taip pat davė leidimą šiems bankams išleisti trilijonų juanių vertės obligacijas skolinimui palaikyti.

Pekinas pristatė didžiulę programą (kartais apibūdinamą kaip „kiekybinį skatinimą su kiniškais ypatumais“), kuria siekiama trumpalaikę vietos valdžios institucijų skolą pakeisti į ilgesnės trukmės ir pigiau atsieinančias obligacijas. Tačiau net po šio žingsnio, „JPMorgan“ vertinimu, vietos valdžios institucijoms vien šiais metais teks atseikėti 1 trln. juanių (156 mlrd. USD) palūkanoms už sukauptą skolą.

Savo ruožtu įplaukos iš žemės pardavimo, anksčiau vidutiniškai sudariusios 40% regioninių valdžių pajamų, pastaraisiais metais smarkiai sumenko. Tai reiškia, kad vietos valdžios institucijos teišgali padengti palūkanas už esamas skolas ir susimokėti už svarbiausias paslaugas. Skirtingai negu 2008 m., jos neturi išteklių ekonomikos skatinimo programoms.

„Vietos valdžios įstaigų fiskaliniai apribojimai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl šių metų pradžioje augimas pradėjo lėtėti, be to, jie sumažino augimo stabilizavimo priemonių veiksmingumą“, – teigia „JPMorgan“ vyriausiasis Kinijos ekonomikos specialistas Zhu Haibinas.

Centrinė valdžia mėgino paskatinti privačias investicijas į infrastruktūros projektus, taip pat šiais metais skyrė trilijonus juanių didžiuliams nacionaliniams projektams vykdyti. Pavyzdžiui, geležinkelių ir kelių tinklams, nuotekų valymo įrenginiams ir lūšnynams sutvarkyti.

Vis dėlto to nepakako senkančioms investicijoms į gamyklas ir daugiabučių kvartalus kompensuoti. Praėjusį mėnesį investicijos į ilgalaikį turtą visoje šalyje augo lėčiausiai per 15 metų.

infogr.am::infogram_0_kinijos_bvp-32518

Vargai dėl nekilnojamojo turto

Nors pastaraisiais mėnesiais didesniuose miestuose būsto sandoriai aktyviau sudaromi ir kainos atsigauna, manoma, kad nuosmukis tebetruks. 70% investicijų į nekilnojamąjį turtą daroma mažesniuose miesteliuose ir vietovėse, tačiau juose jau ir taip susikaupusi pasiūla. Jingjin Naujamiestis – puikus pavyzdys.

Net atsigavus didžiausiems miestams, UBS vyriausiosios Kinijos ekonomikos specialistės Wang Tao teigimu, nekilnojamojo turto sektorius šiemet veikiausiai numuš 1,5 proc. BVP augimo.

Statybos sektoriaus sulėtėjimas apkarpė pasaulines žaliavų kainas. Kinijoje plieno, cemento, stiklo ir kitų medžiagų gamybos mastas pastaraisiais mėnesiais rekordiškai krito. Dėl milžiniškų perteklinių pajėgumų šiuose ir kituose pramonės sektoriuose vidutinės gamintojų kainos daugiau negu trejus metus tik mažėja.

„Trumpuoju laikotarpiu vyriausybės investicijos į infrastruktūrą gali prisidėti prie BVP augimo, tačiau jos nesukels multiplikatoriaus efekto tuoj po to eisiančiais metais, – teigia T. Wang. – Kitaip tariant, vyriausybei teks daugiau negu du kartus padidinti investicijų į naują infrastruktūrą lygį vien tam, kad išlaikytų stabilų bendrąjį investicijų augimą.“

Tai atrodo neįmanoma, ypač dabartiniame investicijų burbulo, kurį įkūnija tokios vietos kaip Jingjin, kontekste. Negana to, dėl šalį slegiančios skolų naštos, daug kur neišnaudojamų gamybos pajėgumų ir sproginėjančių nekilnojamojo turto bei vertybinių popierių burbulų Kinija turi gerokai mažiau galimybių skatinti augimą nei per buvusias krizes.

Tokiame kontekste praėjusią savaitę Pekinas ir ištiesė ranką prie ginklo, nuo kurio daugiau negu du dešimtmečius susilaikydavo. Kinijos lyderiai seniai žinojo, kad valiutą devalvuoti yra rizikingas ėjimas, galintis sukelti valiutų karus ir galiausiai palikti šalį nė kiek ne geresnėje situacijoje. Po Kinijos priimto sprendimo praėjusią savaitę Malaizijos ringitas ir Indonezijos rupija krito iki žemiausio lygio dolerio atžvilgiu nuo 1998-ųjų Azijos krizės gilumų.

Šiais metais Kinijai itin svarbaus eksporto sektoriaus rezultatai prasčiausi nuo 2008-ųjų. Devalvacija įvykdyta praėjus vos kelioms dienoms nuo vyriausybės pranešimo, kad liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, eksportas krito 8,3%.

„Manome, kad juanio devalvacija kitų valiutų atžvilgiu siekiama skatinti eksporto sektorių, kai valdžios institucijos neseniai susivokė, kad vien vidaus paklausa ekonomikos stabilizuoti nepajėgs“, – sako Li Junheng iš „JL Warren Capital“.

Visai neseniai Kinijos centrinis bankas viešai išjuokė idėją, neva jis norintis devalvuoti juanį ne mažiau kaip 10% USD atžvilgiu. Tačiau, Pekino vidurinės grandies ir į pensiją išėjusių pareigūnų manymu, augimo rodikliams toliau krintant ir liekant vis mažiau galimybių rinktis, būtent tai šalies lyderiai norėtų matyti ateinančiais mėnesiais.

Susidūrusi su ūmiu ekonomikos augimo lėtėjimu ir neturėdama daug priemonių jam suvaldyti, Kinija tapo nepajėgi parodyti tokį ryžtą kaip dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2008-aisiais. Regis, jos lyderiai nusprendė veikiau rizikuoti pakurstyti valiutų karą užsienyje.

Copyright The Financial Times Limited 2015

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos „Swedbank“ aiškinasi galimus savo ryšius su pinigų plovimu

Didžiausias Lietuvos bankas „Swedbank“ aiškinasi, kodėl galimo pinigų plovimo per Švedijos „Swedbank“...

Rinkos
15:11
VŽ paaiškina: kas yra pinigų plovimo prevencija 1

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu ar neteisėtu būdu įgytus pinigus ar...

Rinkos
14:47
Lietuvos banko „blockchain“ smėliadėžėje pažaisti panoro 21 „fintech“ įmonė 2

21 Europos „fintech“ įmonė atsiliepė į Lietuvos banko kvietimą sukurti „blockchain“ technologijų bandymo...

Rinkos
14:22
VMI ragina deklaruoti neatskleistus akcijų sandorius

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia neatskleistų sandorių su akcininkais pavyzdžių, kurie esą...

Finansai
13:52
Euro zonos pramonė perėjo į susitraukimo būseną 1

Nors vasarį privatus euro zonos sektorius teberodė lėtą ekonominio aktyvumo augimą, pramonės sektorius pateko...

Rinkos
12:53
„Swedbank“ akcijos garma toliau, svarstoma apie pasekmes Lietuvai 5

Švedijos banko „Swedbank“, įsipainiojusios į pinigų plovimo skandalą, akcijų nuopuolis biržoje tęsiasi, o...

Rinkos
10:56
FED pasiuntė dvi svarbias žinias investuotojams 1

JAV Federalinio rezervų banko (FED) nariai abejoja palūkanų normų kėlimo 2019 m. būtinybe.

Rinkos
10:29
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 8

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
05:45
Lietuviškas startuolis „Coart“ investuotojams atveria brangaus meno rinką 2

Lietuviškas startuolis „Coart“ paskelbė pasirengęs suteikti galimybę milijonams smulkiųjų investuotojų kartu...

Laisvalaikis
08:32
„Revolut“ reorganizuojasi 10

JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“ po beveik 4 metų darbo imasi veiklos pertvarkos, 19 Europos šalių...

Rinkos
08:01
Draudimo rinkos lyderiai – „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank Life Insurance“ 

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje pernai lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU grupei priklausantis...

Rinkos
2019.02.20
Momentinę vietinės biržos žvaigždę teberekomenduoja parduoti Premium

Aktyviausiai prekiautos akcijos Baltijos rinkoje buvo linkusios pigti. Investuotojai nusivylė „Novaturo“...

Rinkos
2019.02.20
S. Jakeliūnas: po „Swedbank“ skandalo darysiu viską, kad teisių neprilygintų pasui 35

Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, sako po į viešumą iškilusių faktų...

Rinkos
2019.02.20
Sužinok, kiek primoki bankui už indėlį Premium

Indėlis išlieka populiariausia taupymo forma Lietuvoje, nors infliacija mūsų šalyje pinigus graužia dar nuo...

Finansai
2019.02.20
II pakopai „ne“ pasakė 60.000 gyventojų – 4% visų sistemos dalyvių 19

Beveik 60.000, arba 4%, visų II pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyvių kaupimą privačiuose pensijų fonduose...

Rinkos
2019.02.20
„Swedbank“ pinigų plovimo skandale: akcijos krito 10% 56

Paaiškėjus, kad per Švedijos banko „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse galimai judėjo 5,8 mlrd. USD įtartinų...

Rinkos
2019.02.20
„Novaturas“: „Itaka“ ir TUI – dar ne konkurentai 8

Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“, kurio pelnas pernai smuko daugiau nei...

Rinkos
2019.02.20
A. Bičeika nebedirba „Revolut“  18

Andrius Bičeika, dirbęs JK finansinių paslaugų startuolio „Revolut“ Verslo plėtros vadovu, paliko „Revolut“...

Rinkos
2019.02.19
LHV dividendai priminė apie Šiaulių banką Premium

Investuotojai antradienį sulaukė žinių apie „LHV Group“ dividendus, nors tai labiau atsiliepė Šiaulių banko...

Rinkos
2019.02.19
Bankų apklausa: apetitas paskoloms auga, butai brangs 20

Lietuvos gyventojų ir verslo įmonių paklausa paskoloms auga, tačiau bankai linkę griežtinti kredito sąlygas...

Rinkos
2019.02.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau