Senasis Kinijos ekonomikos modelis neveikia

Publikuota: 2015-09-06
Dauguma kreditų buvo sumerkta į nekilnojamojo turto sektorių, o dabar Kinijoje gausu nebaigtų pastatų. „Reuters“/ „Stringer” nuotr.
Dauguma kreditų buvo sumerkta į nekilnojamojo turto sektorių, o dabar Kinijoje gausu nebaigtų pastatų. „Reuters“/ „Stringer” nuotr.
 

XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai pačiame Azijos finansų krizės įkarštyje netekusios vilties šalys viena po kitos devalvavo valiutas, Kinijai buvo priskirti nuopelnai už tai, kad ji susitvarkė išlaikydama savo valiutos kursą USD atžvilgiu.

2008-aisiais, pasaulio finansų sistemai atsidūrus ant bedugnės krašto, Kinija taip pat išlaikė juanio kursą dolerio atžvilgiu ir ėmėsi įgyvendinti didžiulį ekonomikos skatinimo priemonių paketą, kuriuo buvo padidinta daugybės produktų paklausa. Pradedant Australijos rūda ir baigiant amerikietiškais automobiliais.

Tad kodėl Kinija nusprendė sulaužyti didįjį tabu ir devalvuoti valiutą, nors akivaizdžios krizės kaip ir nematyti?

Analitikai ir anonimiškai pasisakę kai kurie Komunistų partijos pareigūnai teigia, kad atsakymas glūdi fakte, jog Kiniją užklupo jos pačios ekonomikos krizė ir šalis nebeturi užtektinai priemonių su ja kovoti.

„Praėjusios savaitės sprendimas pereiti prie lankstesnio valiutos kurso parodo, kad ekonomikos būklė yra gerokai silpnesnė, negu rodo oficialūs duomenys, – teigia Rodney Jonesas, „Wigram Capital“ įkūrėjas ir vienas iš ekspertų, kuriems priskiriami nuopelnai už tai, kad numatė dešimtojo dešimtmečio Azijos krizę. – Praėjus 30 metų, senasis Kinijos ekonomikos modelis nebeveikia, o realusis augimas yra daug lėtesnis, nei esame matę anksčiau. Kinijos lyderių problema ta, kad šį kartą jų veiksmų paletė yra ribotesnė, negu buvo praeityje.“

Užpildyti vilas ir viešbučius

Atokiame pelkėtos dirbamos žemės lopinėlyje maždaug pusiaukelėje tarp Pekino ir uostamiesčio Tiandzino, kurį sukrėtė mirtini sprogimai, atliekamos milžiniško masto Jingjin Naujamiesčio vilų statybos. Tai puiki iliustracija norintiems geriau suprasti iššūkius, laukiančius Kinijos.

Kiek toliau už įėjimo vartų, simboliškai pramintų Kai Xuan Men (pažodžiui reikštų triumfo arką), ir šalia jų pastatytos auksinės statulos stūkso stulbinamas 800 kambarių viešbutis „Hyat Regency“, primenantis europietiško stiliaus rūmus.

Pasak darbuotojų, įprastai šiame viešbutyje užimta mažiau negu 10% kambarių. Viduje teniso kortai ir kiti įrenginiai rūdija niekieno nenaudojami. Praėjus vos septyneriems metams, kai viešbutis buvo atidarytas, pastatas byra, o daugelio kambarių balkonuose stypsta piktžolės.

Iš šių balkonų svečiai 15 kv. km plote gali pamatyti tai, ką nekilnojamojo turto agentai išdidžiai vadina „didžiausiu Azijoje vilų kompleksu“. Jau pastatyta daugiau negu 2.000 vilų, šimtai tebestatoma ir planuojama dar 4.000 pastatų. Dauguma vilų, pastatytų už dosnias paskolas iš valstybės bankų, stovi tuščios ir apleistos.

Jingjin statybvietė – tik dalis suplanuotos 105 kv. km gyvenvietės, beveik du kartus didesnės už Manhataną. Aplink ją sustingę įvairiais statybų etapais driekiasi mažesni vilų kompleksai, besipuikuojantys tokiais pavadinimais kaip „Svajonių gyvenimas Europoje“.

„Liovėmės statę ir pardavinėję vilas, nes niekas jų neperka, – sako „Miesto svajonių šalies“ mikrorajono, esančio Jingjin Naujamiesčio pakraštyje, prižiūrėtojas. – Nesu tikras, ar šitos vilos kada nors bus baigtos ir pasiūlytos rinkai.“

Artimiausia ligoninė – toliau nei už 20 km. „Naujajame mieste“ stinga net paprasčiausių patogumų. Vitrinų eilės Jingjin pagrindiniame prekybos komplekse užkaltos. Gyvybės ženklus rodo vos kelios nutriušusios plataus vartojimo prekių parduotuvės.

„Kai kurie žmonės iš Pekino ir Tiandzino čia investavo į nekilnojamąjį turtą ir kartais atvažiuoja savaitgaliais, bet dauguma mano klientų yra viešbučio tarnautojai, apsaugos darbuotojai ir vilas parduodančios agentūros darbuotojai“, – sako vienos iš parduotuvių savininkų.

Šalyje tokių miestų vaiduoklių dešimtys, jeigu ne šimtai. Atrodo keista, kad daugiausia gyventojų pasaulyje turinčioje valstybėje, kur žemė brangi, o daugelis žmonių vis dar neišgali įsigyti padoraus būsto, esama tokių rajonų. Projektas „Jingjin Naujamiestis“ ir dau­gelis panašių į jį rodo vyriausybės, bandančios sustabdyti augimo krytį žemiau metinio 7% tikslo (tai lėčiausias Kinijos augimo rodiklis per ketvirtį amžiaus), dilemą.

Daugiau negu dešimtmetį Kinijos ekonomiką į priekį varė du svarbiausi varikliai – milžiniškas į eksportą orientuotas pramonės sektorius ir pastangos nuo nulio statyti miestus, net jeigu niekas iš tiesų nenori juose gyventi.

Po 2008-ųjų krizės, kai smuko Kinijos eksportas, vyriausybė nurodė valstybiniams bankams sukelti kreditų bangą, kurią ekonomistai apibūdino kaip didžiausią istorijoje pinigų politikos atpalaidavimą.

McKinsey pasaulinio instituto duomenimis, bendroji Kinijos ūkio skola nuo 7 trln. USD 2007-aisiais išaugo keturis kartus, iki 28 trln. USD praėjusių metų viduryje. Pasiekusi 282% BVP ir toliau auganti Kinijos skolų kupra praėjusiais metais santykine prasme jau pranoko Vokietijos ir JAV skolas.

infogr.am::infogram_0_kinija_kreditavimas

Slegianti našta

Dauguma naujai paimtų kreditų buvo sumerkta į nekilnojamojo turto ir su juo susijusius sektorius, kaip antai plieno, cemento ir stiklo įmones bei gamyklas, kuriose gaminami šaldytuvai, televizoriai, lemputės ir kitos prekės, kurių žmonėms prireikia kuriantis naujuose namuose.

Didžiąją dalį skolos ir statybų prisiėmė vietos valdžios institucijos, iš kurių buvo tikimasi didžiausio indėlio skatinant BVP augimą ir bet kokia kaina palaikant aukštą užimtumą. Investicijų ir statybų bumas truko ir po to, kai Pekinas, bandydamas suvaldyti besipučiančius kreditų ir nekilnojamojo turto burbulus, pradėjo griežtinti skolinimo ir būsto įsigijimo apribojimus.

Vis dėlto šiais metais apmalšusios investicijos į nekilnojamąjį turtą paskatino vyriausybę panaikinti kreditavimo ir nekilnojamojo turto pirkimo apribojimus. Taip pat, mažinant palūkanų normas, bei bankams valstybės nurodymu dalijant paskolas, gerokai atleistos pinigų politikos vadelės.

Pastaruosius mėnesius Kinijos lyderiai dirbo nuolatiniu krizės režimu ir, stengdamiesi paremti smunkantį augimą, vieną po kitos rengė skatinamąsias priemones.

Akivaizdžiausiu to pavyzdžiu tapo Pekino pastangos praėjusį mėnesį sustabdyti akcijų rinkos griūtį. Tam buvo pasitelktos įvairios priemonės pradedant vyriausybės vykdomais akcijų įsigijimais ir baigiant stambių investuotojų mėginimo parduoti akcijas kriminalizavimu.

Bandymai paremti realiąją ekonomiką buvo ne mažiau reikšmingi.

Praėjusį mėnesį Kinijos liaudies bankas įliejo beveik 100 mlrd. USD į du valstybės „politinius bankus“, kurie finansuos vietos valdžios institucijų infrastruktūros projektus. Centrinis bankas taip pat davė leidimą šiems bankams išleisti trilijonų juanių vertės obligacijas skolinimui palaikyti.

Pekinas pristatė didžiulę programą (kartais apibūdinamą kaip „kiekybinį skatinimą su kiniškais ypatumais“), kuria siekiama trumpalaikę vietos valdžios institucijų skolą pakeisti į ilgesnės trukmės ir pigiau atsieinančias obligacijas. Tačiau net po šio žingsnio, „JPMorgan“ vertinimu, vietos valdžios institucijoms vien šiais metais teks atseikėti 1 trln. juanių (156 mlrd. USD) palūkanoms už sukauptą skolą.

Savo ruožtu įplaukos iš žemės pardavimo, anksčiau vidutiniškai sudariusios 40% regioninių valdžių pajamų, pastaraisiais metais smarkiai sumenko. Tai reiškia, kad vietos valdžios institucijos teišgali padengti palūkanas už esamas skolas ir susimokėti už svarbiausias paslaugas. Skirtingai negu 2008 m., jos neturi išteklių ekonomikos skatinimo programoms.

„Vietos valdžios įstaigų fiskaliniai apribojimai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl šių metų pradžioje augimas pradėjo lėtėti, be to, jie sumažino augimo stabilizavimo priemonių veiksmingumą“, – teigia „JPMorgan“ vyriausiasis Kinijos ekonomikos specialistas Zhu Haibinas.

Centrinė valdžia mėgino paskatinti privačias investicijas į infrastruktūros projektus, taip pat šiais metais skyrė trilijonus juanių didžiuliams nacionaliniams projektams vykdyti. Pavyzdžiui, geležinkelių ir kelių tinklams, nuotekų valymo įrenginiams ir lūšnynams sutvarkyti.

Vis dėlto to nepakako senkančioms investicijoms į gamyklas ir daugiabučių kvartalus kompensuoti. Praėjusį mėnesį investicijos į ilgalaikį turtą visoje šalyje augo lėčiausiai per 15 metų.

infogr.am::infogram_0_kinijos_bvp-32518

Vargai dėl nekilnojamojo turto

Nors pastaraisiais mėnesiais didesniuose miestuose būsto sandoriai aktyviau sudaromi ir kainos atsigauna, manoma, kad nuosmukis tebetruks. 70% investicijų į nekilnojamąjį turtą daroma mažesniuose miesteliuose ir vietovėse, tačiau juose jau ir taip susikaupusi pasiūla. Jingjin Naujamiestis – puikus pavyzdys.

Net atsigavus didžiausiems miestams, UBS vyriausiosios Kinijos ekonomikos specialistės Wang Tao teigimu, nekilnojamojo turto sektorius šiemet veikiausiai numuš 1,5 proc. BVP augimo.

Statybos sektoriaus sulėtėjimas apkarpė pasaulines žaliavų kainas. Kinijoje plieno, cemento, stiklo ir kitų medžiagų gamybos mastas pastaraisiais mėnesiais rekordiškai krito. Dėl milžiniškų perteklinių pajėgumų šiuose ir kituose pramonės sektoriuose vidutinės gamintojų kainos daugiau negu trejus metus tik mažėja.

„Trumpuoju laikotarpiu vyriausybės investicijos į infrastruktūrą gali prisidėti prie BVP augimo, tačiau jos nesukels multiplikatoriaus efekto tuoj po to eisiančiais metais, – teigia T. Wang. – Kitaip tariant, vyriausybei teks daugiau negu du kartus padidinti investicijų į naują infrastruktūrą lygį vien tam, kad išlaikytų stabilų bendrąjį investicijų augimą.“

Tai atrodo neįmanoma, ypač dabartiniame investicijų burbulo, kurį įkūnija tokios vietos kaip Jingjin, kontekste. Negana to, dėl šalį slegiančios skolų naštos, daug kur neišnaudojamų gamybos pajėgumų ir sproginėjančių nekilnojamojo turto bei vertybinių popierių burbulų Kinija turi gerokai mažiau galimybių skatinti augimą nei per buvusias krizes.

Tokiame kontekste praėjusią savaitę Pekinas ir ištiesė ranką prie ginklo, nuo kurio daugiau negu du dešimtmečius susilaikydavo. Kinijos lyderiai seniai žinojo, kad valiutą devalvuoti yra rizikingas ėjimas, galintis sukelti valiutų karus ir galiausiai palikti šalį nė kiek ne geresnėje situacijoje. Po Kinijos priimto sprendimo praėjusią savaitę Malaizijos ringitas ir Indonezijos rupija krito iki žemiausio lygio dolerio atžvilgiu nuo 1998-ųjų Azijos krizės gilumų.

Šiais metais Kinijai itin svarbaus eksporto sektoriaus rezultatai prasčiausi nuo 2008-ųjų. Devalvacija įvykdyta praėjus vos kelioms dienoms nuo vyriausybės pranešimo, kad liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, eksportas krito 8,3%.

„Manome, kad juanio devalvacija kitų valiutų atžvilgiu siekiama skatinti eksporto sektorių, kai valdžios institucijos neseniai susivokė, kad vien vidaus paklausa ekonomikos stabilizuoti nepajėgs“, – sako Li Junheng iš „JL Warren Capital“.

Visai neseniai Kinijos centrinis bankas viešai išjuokė idėją, neva jis norintis devalvuoti juanį ne mažiau kaip 10% USD atžvilgiu. Tačiau, Pekino vidurinės grandies ir į pensiją išėjusių pareigūnų manymu, augimo rodikliams toliau krintant ir liekant vis mažiau galimybių rinktis, būtent tai šalies lyderiai norėtų matyti ateinančiais mėnesiais.

Susidūrusi su ūmiu ekonomikos augimo lėtėjimu ir neturėdama daug priemonių jam suvaldyti, Kinija tapo nepajėgi parodyti tokį ryžtą kaip dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2008-aisiais. Regis, jos lyderiai nusprendė veikiau rizikuoti pakurstyti valiutų karą užsienyje.

Copyright The Financial Times Limited 2015

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
5 mln. Eur investiciją pritraukusi „Mintos“ klientams pasiūlys IBAN ir debetinę kortelę 1

Latvijos paskolų platforma „Mintos“ A serijos investicijų pritraukimo etape gavo 5 mln. Eur ir klientams...

Rinkos
14:37
JAV technologijų milžinų akcijoms prognozuoja brangimą 3

JAV technologijų įmonių akcijos buvo tos, kurios per kelis pastaruosius mėnesius, kai finansų rinkas krėtė...

Rinkos
13:17
„Snoro“ obligacijų prisipirkę investuotojai teismų nesugraudina 4

Investuotojai, prieš daugelį metų įsigiję įsigalioti spėjusių žlugusio banko „Snoro“ obligacijų, kol kas...

Rinkos
11:54
Po 7% nuosmukio naftos kaina tyvuliuoja 8 mėnesių žemumose 2

Augantis nerimas dėl išaugsiančio naftos pertekliaus nusmukdė naftos kainas per vakarą 7%.

Rinkos
11:20
16 mėnesių žemumose besimurkdantis euras – politikų įkaitas Premium 4

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu jau paniręs į 16-os mėnesių žemumas, o dėl to kalčiausi Italijos, Jungtinės...

Rinkos
10:32
Baltijos šalys beldžiasi į indeksų sudarytojos MSCI duris 6

Lietuva, Latvija ir Estija prašo vienos svarbiausių pasaulyje akcijų indeksų sudarytojų MSCI vertinti jas...

Rinkos
2018.11.13
Baltijos akcijų rinkos smulkiųjų pečiai nenulaiko Premium 5

Baltijos akcijų biržoje tęsiasi akcijų pigimas, neatsirandant stambesniems akcijų pirkėjams. Vakarų rinkose...

Rinkos
2018.11.13
Spalio griūtį fondų valdytojai išnaudojo apsipirkimui, vis dar apspitę FAANG akcijas 4

Didieji fondų valdytojai per spalio mėnesį įvykusią korekciją akcijų rinkose įdarbino sukauptus grynuosius...

Rinkos
2018.11.13
Metų finansų vadovė: dienos darbą tekdavo atlikti per valandą Premium 15

Apie pasikeitusį požiūrį į laiko sąvoką, greitai pateikiamas finansines ataskaitas ir tolesnius plėtros...

Vadyba
2018.11.13
Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs...

Finansai
2018.11.13
OPEC karpo naftos paklausos prognozę, rinka – kainą 3

Naftos eksportuotojų kartelis OPEC ketvirtą mėnesį iš eilės mažina pasaulinės naftos paklausos prognozę ir...

Rinkos
2018.11.13
Meškų rinkos pranašystė – garsiausia per 40–50 metų 6

Meškų rinką prognozuojantis rodiklis, kurį suskaičiavo investicinis bankas „Goldman Sachs“, pasiekė nuo 7–8...

Rinkos
2018.11.13
Investavimas į auksą Lietuvoje: kas ir kodėl perka 15

Auksas yra antra pagal populiarumą po nekilnojamojo turto investicija Lietuvoje.

Rinkos
2018.11.13
„Revolut“ robotas policininkas sudomino ir tradicinius bankus 15

JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“  skelbiasi, kad jų sukurtas automatinio mokymosi algoritmas...

Rinkos
2018.11.13
Baltijos investuotojai nesuranda įkvėpimo Premium 8

Investuotojai Baltijos biržose pirmadienį ir vėl pritrūko jėgos, o ryžto akcijų pirkimui nesuteikė ir...

Rinkos
2018.11.12
Istorinė diena: pavedimai tarp „Swedbank“ ir SEB jau gali vykti akimirksniu 15

Lietuvos bankų sektoriuje pirmadienį įvyko istorinis įvykis, į praeitį nugramzdinsiantis pagal tvarkaraščius...

Rinkos
2018.11.12
Vyriausybė pusdevintų metų pasiskolino už 1,144% 8

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 8 metams ir beveik 6 mėnesiams tepasiskolino 5 mln. Eur už vidutines...

Rinkos
2018.11.12
VŽ paaiškina: kas yra STO 4

Pirminiai kriptovaliutų siūlymai (angl. initial coin offerings, ICOs) dažnai kritikuojami dėl nepakankamos...

Rinkos
2018.11.12
Kaip taupyti, kad 40-ies galėtum išeiti į pensiją Premium 17

Jaunimo nebevilioja perspektyva geriausius gyvenimo metus skirti darbui, todėl jie stengiasi užsitikrinti...

Vadyba
2018.11.12
Surado ICO pakaitalą – prasideda pirmas lietuvių STO 31

Lietuvoje ir pasaulyje subliuškus pirminių kriptovaliutų siūlymų (angl. initial coin offering, ICO) burbului,...

Rinkos
2018.11.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau