Ateities parduotuvių kūrėjai

Buvusi metalinių taksofono aparatų, maitinamų dar tarybinėmis kapeikomis, gamybos įmonė į prekybinės įrangos bei baldų sritį pasuko, galima sakyti, visai atsitiktinai. Po privatizavimo „Novena“ pavadintos bendrovės vadovai kaip ir dauguma to meto verslininkų ieškojo savojo verslo kelio, nišos, kurioje galėtų augti. Ėmėsi įvairių veiklų – ir susijusių su metalo apdirbimu, ir ne visai. Sykį vienas pažįstamas kaunietis su „Novenos“ vadovu pasidalijo savo rūpesčiu: jis planavo atidaryti parduotuvę, tačiau nerado jokių prekybinės įrangos pardavėjų ar gamintojų, iš kurių galėtų įsigyti lentynas ir stelažus. Tąsyk jo užduotas klausimas „Gal „Novena“ galėtų pagaminti?“ ir nulėmė įmonės veiklos kryptį. Pasiryžusi išmėginti savo jėgas šioje srityje, bendrovė pasitelkė visas pastangas, žinias, turimą metalo gamybinę bazę ir netrukus jos pagaminti stelažai stovėjo vienoje pirmųjų Kauno parduotuvių „Saulėtekis“. Buvo pati mažmeninės prekybos bei tinklų kūrimosi bumo pradžia, tad supratusi, kad savąją verslo nišą jau surado, „Novena“ galutinai apsisprendė gaminti įrangą besikuriančioms parduotuvėms.

„Sekėsi tikrai gerai – konkurencijos beveik nebuvo, tad protingai investuojant ir išnaudojant tuomet dar tikrai daug pranašumo teikusią pigios darbo jėgos kortą įmonei pavyko augti, didinti eksportą ir net beveik be nuostolių išlaviruoti per Rusijos krizės 1998 m. sukeltas bangas“, – pasakoja dabartinis bendrovės generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Jis pats prie kompanijos prisijungė daugiau kaip prieš dešimtį metų: 2006 m. bendrovė tapo Švedijos prekybinės įrangos gamintojų grupės „ITAB Shop Concept“ dalimi. Šie pokyčiai suteikė įmonei ne tik dvigubai ilgesnį vardą „ITAB Novena“: švedų kompanijos patirtis, finansinis užnugaris, išaugęs produktų krepšelis ir iš esmės pasikeitusi bendrovės koncepcija tapo įspūdingo globalaus kompanijos veiklos etapo pradžia.

Ko pirmiausia ėmėtės, pradėjęs dirbti „ITAB Novenoje“?

Mano užduotis buvo integruoti lietuvišką įmonę į „ITAB“ šeimą – kitaip tariant, sujungti ne tik du pavadinimo žodžius, bet ir keisti organizacinę kultūrą, žmonių požiūrį ir pačius žmones. Tuo pat metu į įmonę reikėjo integruoti „ITAB“ produktus ir veiklos koncepciją: jau tada šis švedų gamintojas buvo išvystęs pilną prekybinių erdvių koncepciją, kuri leistų dirbti su visiškai individualiais, projektiniais užsakymais. Tai „Novenai“ buvo absoliuti naujovė – iki tol bendrovė tiesiog buvo metalinės įrangos gamintoja. Taigi pokyčiai buvo esminiai: reikėjo suformuoti komandą, kurioje būtų visos reikalingos kompetencijos, įsigyti naujų įrengimų ir technologijų, leidžiančių vystyti nestandartinę gamybą ir klientui pasiūlyti pilną sprendimą bei jį išpildyti.

Visa tai užtruko, nes integraciniai procesai nėra lengvi ir pasikeitimai greit neįvyksta – ypač žmonių mąstymo, požiūrio lygmenyje. Kartu plėtėsi ir produktų asortimentas – prie prekybinės įrangos prisijungė praėjimo sistemos, kasos stalai, iš naujo pradėti gaminti baldai, galiausia atsirado apšvietimas, nes „ITAB“ įsigijo vieną didžiausių prekybinių erdvių apšvietimo kompaniją. Tad laikotarpį iki maždaug 2012 metų vadinu pasiruošimu veiklos šuoliui. Kai galiausiai sustygavome visas įmonės sritis ir pilnu pajėgumu startavome su naujuoju amplua, tapo akivaizdu, kad pokyčiai pasiteisino: ketverius metus iš eilės apyvartą auginome po 1 mln. eurų kasmet.

Kaip pavyko suvaldyti kompanijos vairą ekonominės krizės metu?

Gana sėkmingai, nes jai užklupus mes jau treti metai vykdėme optimizavimo, efektyvinimo programą, buvome daugiau kaip dvigubai sumažinę darbuotojų skaičių, tuo pačiu išlaikydami buvusias pardavimo apimtis. Atėjus sunkmečiui padėjo socialinės partnerystės principas – visiems įmonėje solidariai dešimčia procentų sumažėjo atlyginimai. Visa tai leido išgyventi krizę kone stebuklingai – nemažėjo apyvarta ir beveik nekrito pelno rodikliai.

Visai neseniai pasistatėte vieną moderniausių regione gamyklų, kuri leis padvigubinti gamybinius pajėgumus. Kas paskatino šią plėtrą?

Įmonei vis labiau įsitvirtinant rinkoje, plečiantis klientų bei produktų ratui pajutome, kad trūksta gamybinių pajėgumų. Ne tik ploto, kuriame galėtume imtis daugiau ir didesnių projektų, bet ir žmonių – metalo apdirbimo pramonei rasti darbuotojų be galo sunku, jų tiesiog rinkoje nėra. Iš esmės gamybos sektoriaus įmonėms, ypač gana specifinės krypties, matau vienintelį kelią – efektyvinti veiklą, ją kuo labiau automatizuojant. Regėdami nuolat augančius įmonės rezultatus, akcininkai skyrė 5 mln. eurų investiciją gamyklos plėtrai, kuri leido mums ženkliai atsinaujinti. Ne tik dvigubai – iki 13000 kv. m. – padidinome gamybinį plotą, bet ir įsigijome naujos įrangos – su ja galime efektyviai imtis nestandartinės projektinės gamybos. Techniniai procesai robotizuoti, griežtai kontroliuojami, beveik nelieka žmogiškojo veiksnio.

Kas yra „ITAB Shop Concept Lithuania“ klientas?

Dirbame su maisto ir ne maisto prekybos tinklais, elektronikos, statybinių prekių prekybininkais, taip pat vaistinėmis, degalinėmis, gaminame ekspozicinius stendus atskiriems prekių ženklams. Ne per seniausiai įžengėme į mados, drabužių, avalynės sritį, sukūrėme jai specializuotos įrangos ir prekybos modelius, pritaikėme apšvietimo sprendimus. Džiaugiamės, kad rinka sparčiai vystosi, auga perkamoji galia, o kartu ir bendras supratimas, kad parduotuvė gali ir turi būti ne tik stelažų ir kasų rinkinys. Dizainas, apgalvoti eksponavimo, garsiniai, technologiniai sprendimai, interjere naudojamos medžiagos – visa tai turi tiesioginės įtakos pardavimams.

Nesame Kinijos gamintojas, pigiai štampuojantis vieną gaminį – prieš keletą metų net atsisakėme mažmeninės prekybos ir standartinių katalogų. Dabar visas jėgas skiriame konkretaus kliento poreikiams: kuriame individualų projektą, kuriame gali būti įvairiausių sudedamųjų dalių – nuo baldų, kasų, išmaniųjų sprendimų iki apšvietimo, garso ir kvapų. Matome, kaip lietuviai vis labiau domisi naujovėmis – pavyzdžiui, ką tik „Euroshop“ parodoje mūsų sukurtas savitarnos kasų stalas šeimoms su vaikų zona, kopetėlėmis, kad vaikams būtų patogu sukrauti prekes, labai traukė lietuvių dėmesį.

Jums puikiai sekasi konkuruoti Europos mastu, turite ambicijų užkariauti ir platesnę pasaulinę areną. Kas yra didžiausia kompanijos stiprybė?

Mūsų gaminiai eksportuojami į Vokietiją, Daniją, Švediją, Lenkiją, Rusiją, Latviją, Kazachstaną, Ukrainą, Baltarusiją. Dirbame tiesiogiai su klientu, ir nors esame pakankamai didelė prekybinės įrangos gamykla net Europoje, visgi gebame labai lanksčiai prisitaikyti prie įvairiausių užsakovų norų ir pageidavimų. Greitis ir lankstumas šioje srityje yra ypač dideli privalumai, nes prekybininkai vis labiau nori išsiskirti iš kitų, tad gebėjimas atsižvelgti į kiekvieną norą ir operatyviai pagaminti praktiškai bet ką iš bet kokios medžiagos – aliuminio, metalo, stiklo, medžio, plastiko – ypač vertinami. Siūlome ne atskirus elementus, o visą parduotuvės koncepciją, novatoriškus sprendimus įvairiems prekybos sektoriams, galinčius padidinti pardavimus. Paprastai bendrovės pirmauja kurioje nors vienoje srityje, pavyzdžiui, kasos stalų, metalo įrangos, baldų gamyboje. Mes turime viską ir tai – bene didžiausia „ITAB“ stiprybė.

Užsakovai vis dažniau nori nuo pečių nusimesti absoliučiai visus parduotuvės įrengimo rūpesčius, negalvoti apie nieką – tik išsakyti savo pageidavimus, išklausyti mūsų pasiūlymo, tarti „Taip“ ir po keleto savaičių pakviesti pirkėjus į naujas įrengtas erdves. „ITAB“ grupę sudaro maždaug 70 kompanijų, iš jų apie 20 yra gamybinės, o pati bendrovė didžiuojasi itin stipriu tyrimų ir plėtros departamentu, kuriame gimsta pasaulinės inovacijos. Tad nuolatinis žinių alkis, domėjimasis naujovėmis ir gebėjimas pasinaudoti visomis grupės įmonių teikiamomis galimybėmis – irgi mūsų sėkmės varomoji jėga.

Kurlink krypsta prekybos erdvių įrengimo tendencijos, kokios ateities technologijos jau skinasi kelią?

Pirkėjas šiandien nori ateiti į gražią parduotuvę, kur jam apsipirkti būtų patogu ir malonu. Tad visi sprendimai kuriami ieškant palankiausio būdo žmogui apsipirkti, o prekybininkui – efektyvinti savo veiklą ir išsiskirti iš kitų. ITAB kaip pasaulinė lyderė stengiasi būti šių sprendimų pionierė – pavyzdžiui, tuo pat metu kaip ir Amazon.com sukūrė inovatyvią savitarnos kasų sistemą „AirFlow“, kai prekės automatiškai skenuojamos, nebereikalingi jokie barkodai.

Ateityje prekybininkas turės tiesiog sudėti prekes į lentynas – visą kitą darbą atliks išmaniosios technologijos, kurios atpažins, kurios rūšies obuolį ir kiek jų į krepšelį įsimetė pirkėjas, o jam išeinant iš parduotuvės tereikės stabtelt pažymėtoje vietoje ir apmokėti telefone pasirodžiusią sąskaitą. Programėlės telefone netgi padės sklandžiai apsipirkti, vesdamos link reikalingų prekių, taigi net pirmą sykį atėjus į parduotuvę nereikės blaškytis ieškant cukraus ar skalbimo miltelių. Kita tendencija – vizualinė, garsinė, kvapų komunikacija, veikianti pirkėjo pojūčius ir stiprinanti norą pirkti.

Šiandien esate atsinaujinę, stiprūs, užsitarnavę žinomą vardą ir pajėgūs imtis didesnio masto darbų. Su kuo siejate ateities planus?

Turime daug potencialo augti, atitinkamai padidėjo ir kompanijos akcininkų lūkesčiai: dabar kompanijos tikslas yra pasiekti 15 mln. eurų apyvartą. Aktyviai ieškosime naujų klientų ir rinkų, daugybę galimybių atveria nauji produktai bei sprendimai jau esamiems mūsų užsakovams: akcentinis apšvietimas, savitarnos kasos, eksponavimo sprendimai ir kiti. Ir toliau stiprinsime partnerystę su klientais, kurdami pilną parduotuvės interjerą, kuris pagerintų prekybininkų verslo rezultatus. Didžiuojamės atnešdami į mūsų šalį pasaulinio lygio naujoves. Mūsų vizijoje Lietuva galėtų būti ne tik informacinių technologijų ar mobiliojo ryšio lyderė, bet ir šalis su pažangiausiomis prekybinio sektoriaus technologijomis bei sprendimais.