Kova su klimato kaita turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai

Įgyvendinant plane numatytas priemones 2020-2030 m. šalies BVP nominaliai kasmet bus 1,7% didesnis, nei be jų. Po plano įgyvendinimo, 2031-2040 m. – 0,2% didesnis. Investicijos į šalies ūkį plano įgyvendinimo metu bus 8,7% didesnės.

NEKS plane iškeltiems politikos tikslams ir rodikliams pasiekti iki 2030 m. numatoma pritraukti apie 14,1 mlrd. Eur viešųjų bei privačių lėšų. Finansavimą numatoma skirti infrastruktūrai, žmogiškiesiems ištekliams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bazės plėtrai.

NEKS plano priemonės 2020–2030 m. prisidės prie užimtumo didinimo, sukuriant daugiau nei 20.000 darbo vietų. Planuojama, kad ženkliai didės specialistų paklausa atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir kituose sektoriuose.

„NEKS plano įgyvendinimas apima dešimtmetį, per kurį bus nuveikta daug ilgalaikį teigiamą poveikį turinčių darbų. Šiandien jau yra paskaičiuota, kad tai ne tik padės pasiekti išsikeltų tikslų klimato kaitos, atsinaujinančios energetikos ir kitose srityse, bet prisidės ir prie ekonomikos augimo, kurs pridėtinę vertę“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Teigiamą poveikį dėl investicijų patirs statybos, energetikos sektoriai. Iki 2030 m. Lietuvos energetikos sektoriaus pridėtinė vertė bus 7,19% didesnė, o po plano įgyvendinimo – 15,1% didesnė. Analitikai skaičiuoja, kad 2020–2030 m. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje pridėtinė vertė dėl plano priemonių bus vidutiniškai 3,1% didesnė, nei būtų be plane numatytų investicijų. Šiame sektoriuje papildomai bus sukurta apie 2.000 papildomų darbo vietų.

Su makroekonomine analize galima susipažinti čia.

Su NEKS planu galima susipažinti čia.

NEKS plane numatytos penkios svarbiausios kryptys, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.

Iki 2030 m. Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9% (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45% padidinti AEI dalį visoje energetikoje.