Seimo komitetas pritarė siūlymui mugėse leisti prekiauti iki 15 laipsnių alkoholiu
Vyriausybė siūlo mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose leisti prekiauti visais iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiniais gėrimais, o ne tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio, kaip yra dabar. Dabar neleidžiama prekyba ir silpnais alkoholiniais kokteiliais, vynu, putojančiu vynu, likeriais, midumi.
Ieva Valeškaitė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė, sako, kad siūloma panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant 3 – pagal gėrimų stiprumą. Dabar 5 licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.
„Silpniesiems alkoholiniams gėrimams nustatoma iki 8,5 laipsnio koncentracija, nes dabar alui ji yra iki 7,5 laipsnio, o kai kurioms kitoms rūšims, sidrui – iki 8,5 laipsnio. Vidutinio stiprumo gėrimai būtų iki 15 laipsnių, o dabar yra iki 13 laipsnių parodose, 15 laipsnių sezoninės licencijos. Stipriojo alkoholio neliečiame“, – komitete trečiadienį teigė I. Valeškaitė.
Pasak jos, siūlomais pakeitimais pakeitus licencijų išdavimo tvarką, ji bus aiškesnė.
„Siūlymas yra rišti sistemą ant laipsnių, nes dabar turime išskaidymą ir pagal laipsnius, ir pagal gėrimo rūšis, ir pagal renginius“, – teigė viceministrė.
Anksčiau VŽ kalbinti verslininkai, vyno, midaus gamintojai, sakė, kad galimybė dalyvauti mugėse reikšminga ne dėl didesnių pardavimų, o tam, kad, galiojant absoliučiam reklamos draudimui, galėtų pranešti apie save potencialiems klientams.
Pavyzdžiui, „Šušvės midus“, kurio 3 produktai turi tautinio paveldo sertifikatus, jokia forma negali dalyvauti Kaziuko mugėje, Jūros šventės mugėje ar kituose panašiuose renginiuose, kurie vyksta lauke. Važiuojama tik į muges, kurios veikia arenose, kitose stacionariuose pastatuose, parodas.
„Iš trijų tipų vienkartinių mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų mums tinkama yra tik viena – galime prekiauti stacionariuose pastatuose, arenose, halėse, o lauke galima pardavinėti tik iki 7,5 laipsnių stiprumo gėrimus. Taigi, siūlomos pataisos mums atvertų lauko prekybą, miestų ir miestelių šventes ir kitus renginius“, – paaiškina E. Augustinavičius.
Liberalas Juozas Baublys priekaištavo, kad mugėse ir parodose leidžiant parduoti ne tik savo gamybos gėrimus, bet ir atsivežtinius, tokie prekybininkai užgoš Lietuvos gamintojus.
I. Valeškaitė pabrėžė, kad uždrausti siūlyti įvežtinius gėrimus neleidžia Briuselio direktyvos.
„Ne visi Lietuvos gamintojai yra nusiteikę patys tą prekybą vykdyti, gal atsirastų atstovų, kurie norėtų paimti kelių gamintojų produkciją. Taip užkardytume galimybę per atstovus vykdyti prekybą. Kaziuko mugėse ne visuose stenduose tik patys gamintojai stovi, yra daug stendų su kelių gamintojų alumi“, – kalbėjo viceministrė.
Vyriausybė siūlo įteisinti alkoholio dovanojimą reprezentacijai, sudaryti palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus gėrimus renginiuose, taip pat keisti licencijų tvarką ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis.
Alkoholio reklama nebūtų laikoma interneto platformose, pavyzdžiui, „Bolt Food“, „Wolt“ skelbiama su alkoholiu susijusi informacija, be to, siūloma reklama nelaikyti ir informacijos apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, įmonių gautus apdovanojimus, gėrimų gamybos technologijas, tradicijas.
Šiuo metu galioja absoliutus alkoholio reklamos draudimas, todėl galima skelbti tik informaciją apie ženklinimą, kilmės šalį ar gamintoją. Ši informacija skelbiama tik oficialiose gamintojų ir prekiautojų svetainėse.
Taip pat siūloma leisti organizuoti degustacijas alkoholio gamybos patalpose. Šiuo metu degustacijos yra leistinos tik mugėse ir parodose.
