Verta aplankyti: ambicingi ir išskirtiniai meno centrai

Tiems, kas keliones planuoja labai iš anksto, po kelerių metų vertėtų susiruošti į Jungtinius Arabų Emyratus, tiksliau, į turtingiausią iš septynių emyratų (nes valdo beveik visą valstybės naftą) – Abu Dabį. Tuo laiku Saadiyato (Laimės) saloje ant smėlio arabai jau turėtų būti pabaigę ambicingą ir išskirtinai brangų kultūros bei poilsio kompleksą su prašmatniais viešbučiais, vietos gyventojų vilomis, paplūdimiais, golfo klubu, parduotuvėmis bei kavinėmis. O ypatingo dėmesio bus verti trys garsių pasaulio architektų suprojektuoti muziejai, iš kurių vienas, prancūziškojo Luvro padalinys, jau baigiamas statyti. Be šio, saloje iškils Niujorko Gugenheimo muziejaus padalinys ir kartu su Britų muziejumi kuriamas šeicho Zaido nacionalinis muziejus.

Aukštyn su sakalais

Pirmasis 1971-aisiais susijungusių Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas Zaidas bin Sultanas al Nahyjadas ( Zaiyed bin Sultan Al Nahyad), šalį valdęs iki savo mirties 2004-aisiais, žavėjosi sakalais, todėl jo garbei skirtas muziejus – tai tarsi į dangų kylantys ažūriniai sakalo sparnai. Tokį pastatą suprojektavo britų architektas Normanas Fosteris. Nacionaliniame muziejuje, kurį planuojama baigti 2016 metais, bus galima susipažinti su Persų įlankos regiono istorija, kultūra, ekonomika, socialiniais pokyčiais. Muziejuje, be kitų, bus ir sakalininkystės skyrius.

Tarsi palmės pavėsyje

Suprojektuoti Luvro muziejų užsakovai patikėjo prancūzų architektui Jeanui Nouveliui. Abu Dabio Luvro muziejus su kupolo formos stogu, mūsų akimis, galėtų būti panašus į ant kranto nusileidusią didžiulę skraidančiąją lėkštę. Pasak architekto, šiame projekte jis siekė sujungti modernią architektūrą ir tradicinio arabų pasaulio savitumą: kupolo formos stogus turi arabų mečetės, mauzoliejai, islamo religinės mokyklos – medresės. Muziejaus pristatyme teigiama, jog pastatas turėjo atrodyti tarsi iš tolo plaukiantis kupolas. Pastatą dengia raizgytas stogas, jis sukonstruotas taip, kad į vidų pro daug angų patektų saulės spinduliai. Kalbat poetiškai, lankytojams susidarys įspūdis, tarsi saulė šviečia pro oazėje augančios datulinės palmės lapus: dieną muziejaus viduje atrodys tarsi esate palmės pavėsyje, o naktį iš vidaus pro stogą sklindanti šviesa iš tolo bus kaip žiburiais mirguliuojanti oazė. Muziejaus galerijose, kurių plotas kartu sudėjus – 9 200 kvadratinių metrų, bus rodomi istorijos, kultūros radiniai, dailės darbai nuo seniausių iki šių dienų. Nors muziejaus atidarymas smarkiai vėluoja (ir labai dideli pinigai gali ne viską), tikimasi, kad pirmieji lankytojai pro jo duris įžengs jau šiemet. Beje, vien tam, kad galėtų vartoti Luvro pavadinimą (arba prekių ženklą), arabai Paryžiaus muziejui sumokėjo 525 milijonus, skaičiuojant JAV doleriais.

Pritaikyta visiems menams

Gugenheimo muziejaus pastatą arabai užsakė Frankui Gehriui, anksčiau sukūrusiam garsų Gugenheimo muziejų Ispanijos mieste Bilbao. Abu Dabio muziejus bus skirtas geriausiems regiono ir viso pasaulio šiuolaikinio meno darbams, sukurtiems nuo 1960-ųjų.

Kalbant supaprastintai , originaliai suprojektuoto muziejaus maketas primena krūvą chaotiškai į vieną vietą sumestų kūgio, stačiakampio ir kitų formų detalių. Kūgio formos galerijos iš išorės bus dengtos stiklu, o jų viduje – sumontuotos medinės konstrukcijos. Stiklu dengtame vidiniame kiemelyje bus įrengta 350 vietų salė, ji bus pritaikyta įvairiems koncertams, paskaitoms, filmų peržiūroms. Muziejuje suplanuotos didelės parodų erdvės: pagrindinėje dalyje jos užims 12 500 kvadratinių metrų, prie jų dar reikėtų pridėti 18 000 kvadratinių metrų kūgio formos dalyse, iš viso šių bus dvylika.

Saadiyato komplekso statytojų užsakymų sulaukė ir daugiau pasaulinio lygio architektų: japonas Tadao Ando saloje suprojektavo jūrų muziejų, o irakiečių kilmės architektė Zaha Hadid – įvairių atlikėjų pasirodymams skirtą meno centrą.

Realus ir fantastiškas

XXI amžiaus muziejai tokie saviti, jog galima ginčytis, kas daro didesnį įspūdį – pastatai ar tai, kas juose eksponuojama, teigia autoritetingas architektūros ir dizaino tinklalapis architizer.com. Pasak ekspertų, vienas tokių – 2011-aisias nedideliame Petersburgo miestelyje Floridoje atidarytas naujas Salvadoro Dali muziejaus pastatas, kurį suprojektavo garsus amerikiečių architektas Yannas Weymothas. Didžiausias už Ispanijos ribų ispanų dailininko muziejus Amerikoje veikė tris dešimtmečius, dabar jis perkeltas į naują, dvigubai didesnį pastatą. Pasak architekto, jį įkvėpė racionalumo ir fantastikos derinys garsiojo siurrealisto kūryboje, todėl projektuodamas muziejų jis derino tvirtą betoną ir iš pažiūros trapų stiklą. Statinio stiklinę konstrukciją sudaro daugiau kaip tūkstantis trikampio formos detalių. Įspūdingi spiralės formos laiptai muziejaus viduje primena Salvadoro Dali mėgtą ir dažnai vaizduotą formą. Pastatas suprojektuotas taip, kad atlaikytų Meksikos įlankoje siaučiančius uraganinius vėjus. Šalia muziejaus įrengtas matematikos sodu vadinamas labirintas, leidžiantis lankytojams pajusti gamtos ir matematikos ryšį. Muziejuje saugoma apie 2 100 dailininko darbų, kuriuos surinko ir visuomenei padovanojo su menininku draugavusi amerikiečių kolekcininkų Eleanor ir Reynoldso Morse šeima.

Milijardieriaus šeimos ranga

Pasak specialistų, vertas dėmesio privatus Soumaya meno muziejus Meksikoje, priklausantis Carloso Slimo fondui ir pavadintas mirusios kolekcininko žmonos vardu. Dabar muziejus veikia dviejose Meksiko miesto vietose: pirmasis statinys atidarytas 1994 metais, o 2011-aisias pagrindinė kolekcija perkelta į naują, antrąjį muziejaus pastatą. Naująjį muziejų suprojektavo meksikiečių architektas Fernandas Romeras, kuris yra muziejaus fundatoriaus žentas. Nenuostabu, jog projektas ir visos jo detalės buvo audringai aptarinėjami per giminės susitikimus prie stalo. Šeima yra šeima, bet kol buvo išrinktas jo projektas, Fernandas Romeras įrodė savo profesionalumą – laimėjo ne vieną tarptautinį architektūros apdovanojimą. Naujasis Soumaya muziejus yra šešių aukštų suktas pastatas, kiekvienas jo aukštas – vis kitokios formos, kostrukciją laiko plieninės kolonos. Muziejaus sienas dengia 16 000 šešiakampių aliuminio plokštelių (atspėjote, aliuminio gamykla taip pat priklauso Carlosui Slimui). Viršutinis muziejaus aukštas yra atviras, dieną jį apšviečia saulė, kurios Meksikoje nestinga.

Soumaya muziejaus kokekcijoje yra daugiau kaip 60 000 meno kūrinių, monetų, medalių, kitų vertybių, didžiausią dalį sudaro XV–XX a Europos dailė.

Šviesios ateities simbolis

Į įdomiausių muziejų sąrašą įrašytas ir 2012-aisiais Azerbaidžano sostinėje Baku atidarytas meno centras, pavadintas buvusio šalies prezidento Heidaro Alijevo vardu. Centras užima beveik 58 000 kvadratinių metrų, jį sudaro kongresų centras, muziejus, parodų salės, biurai. Kompleksas, kurį suprojektavo architektė Zaha Hadid, jau vadinamas šiuolaikinės Azerbaidžano sostinės simboliu. Jis buvo kuriamas šešiolikos hektarų teritorijoje, iš kurios iškelta gamykla. Statant pastatą buvo sumontuotos metalinės konstrukcijos, kurių ilgis – 90 kilometrų. Komplekso teritorijoje yra du dekoratyviniai tvenkiniai ir dirbtinis ežeras. Devynių aukštų statinys, pasak autorės, atspindi žmogaus norą kilti į viršų ir, kita vertus, harmoningą sąlytį su žeme. Postmodernistinio stiliaus pastatas simbolizuoja praeities ir ateities ryšį, o balta jo spalva reiškia šviesią ateitį.