Prokuratūra atnaujino 2022 m. nutrauktą tyrimą dėl Š. Stepukonio finansų
Papildyta poskyriu „Tikrinama „Olympic“ atsakomybė“
Apie tai penktadienį pranešė Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius.
„Šis ikiteisminis tyrimas vakar dieną (vasario 8 d. – VŽ) priimtu nutarimu yra atnaujintas“, – žurnalistams sakė J. Laucius.
Pasak J. Lauciaus, 2022 m. kovo pabaigoje į Š. Stepukonio „Payseros“ sąskaitą buvo įvykdytas mokėjimas iš Lenkijos įmonės, mokėjimo suma – 3,9 mln. Eur.
„Šios lėšos buvo įšaldytos pinigų plovimo prevencijos įstatymo numatyta tvarka, vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, joms buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas“, – pasakojo prokuroras.
Tyrimas buvo pradėtas po „Payseros“ kreipimosi pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio pirmą dalį, kuri kalba apie nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, kitaip tariant, pinigų plovimą.
J. Lauciaus teigimu, 2022 m. rugpjūčio pradžioje atsakingas prokuroras, įvertinęs aplinkybes, nusprendė šį tyrimą nutraukti.
„Nustatyta aplinkybė, kad pinigai buvo gauti iš legalios veiklos“, – sakė jis ir pridūrė, jog tai buvo akcijų pardavimo sandoris.
Vis dėlto, prokuroras aiškino, kad, gavus naujos medžiagos, nustatyta, jog reikia šį tyrimą atnaujinti. Kaip skelbta, Š. Stepukonis jau pripažintas įtariamuoju tyrime dėl labai didelės vertės, ne mažiau kaip 27 mln. Eur, turto pasisavinimo.
„Abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamose finansinėse operacijose figūruoja tos pačios įmonės ir tos pačios banko sąskaitos, sutampa kai kurių abejose bylose tiriamų piniginių pervedimų atlikimo laikotarpiai bei kitos reikšmingos veiksmų ir aplinkybių teisėtumo vertinimui aplinkybės“, – pranešė Generalinė prokuratūra.
Rolandas Kiškis, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius, spaudos konferencijoje sakė, kad dėl įtartinos Š. Stepukonio veiklos buvo gauti septyni pranešimai, bet tyrimas buvo pradėtas tik po „Payseros“ kreipimosi.
Daugiau detalių apie tyrimą, pavyzdžiui, Š. Stepukonio buvimo vietos, sumų, galimai panaudotų azartiniams lošimams, spaudos konferencijoje teisėsaugos atstovai nepateikė, teigdami, kad tai turėtų padaryti atsakingi Europos prokuratūros prokurorai, kurie dalyvauti negalėjo. Visgi teisėsauga žadėjo, kad jie informaciją pateiks „artimiausiu metu“.
Anot R. Kiškio, tai yra „aukščiausio prioriteto tyrimas šiuo metu tarnyboje“. Jo teigimu, iš kelių FNTT padalinių pareigūnų sudaryta ikiteisminio tyrimo grupė. Tyrimą atlieka daugiau nei dešimt pareigūnų.
Tikrinama „Olympic“ atsakomybė
Virginijus Daukšys, Lošimų priežiūros tarnybos vadovas, sako, kad tarnyba šiuo metu tikrina, ar lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ laikėsi visų reikalavimų. V. Daukšys pripažino, kad Š. Stepukonio lošimas buvo „galimai probleminis“ ir „Olympic Casino“ turėjo jį užkardyti.
„Viešojoje erdvėje „Olympic“ vadovas kalba, kad jie visų tvarkų laikėsi, tai mes irgi tą pasižiūrėsime“, – pridūrė tarnybos vadovas.
Pasak R. Kiškio, tarnyba nėra gavusi nė vieno „Olympic Casino“ pranešimo apie įtartinas operacijas, o apskritai per paskutinius trejus metus tokių pranešimų iš lošimo bendrovių gauta nuo trijų iki penkių.
FNTT teigimu, jei lošimų organizatorius tinkamai nevykdė pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ir neužkardė tokių operacijų, jam gali grėsti bauda iki 1,1 mln. eurų.
Paklaustas, ar vertinama galimybė, kad lošimų bendrovė buvo ne tik paslaugų teikėja, bet ir dalyvavo pinigų plovimo schemoje, R. Kiškis teigė, jog „vertinama ir šita galimybė“.
Komentuodamas „Olympic Casino“ vaidmenį šioje istorijoje jis teigė, jog įtarimai kol kas pareikšti tik Š. Stepukoniui.
Pasak V. Daukšio, atlikus tyrimą ir jei kils įtarimų dėl „Olympic Casino“, apie tai bus informuojama FNTT.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Ir civilinis ieškinys
VŽ primena, kad lapkritį „BaltCap“ pranešė atleidusi Š. Stepukonį dėl nustatytų pažeidimų dalyje fondo įmonių ir kreipėsi į teisėsaugą. Nuo to laiko su Š. Stepukoniu VŽ nepavyksta susisiekti. Jis taip pat šiuo metu neturi advokato Vilniaus apygardos teisme planuojamoje nagrinėti civilinėje byloje.
Pagal šiuo metu „BaltCap“ oficialiai patvirtintą informaciją, įtariama, jog buvęs fondo partneris apgaule, klastodamas dokumentus galėjo iš dalies fondo įmonių pasisavinti lėšas ir jas panaudoti azartiniams lošimams.
VŽ jau rašė, kad „BaltCap“ kreipėsi į teismą, kur iš Š. Stepukonio, kazino grupės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“ bando prisiteisti 16,6 mln. Eur. Tačiau šis ieškinys, baigus auditus fondo bendrovėse, dar gali didėti. Kaip naujienų agentūrai BNS šią savaitę sakė Simonas Gustainis, „BaltCap“ vadovaujantis partneris, galima žala įmonėms viršys 30 mln. Eur.
VŽ skelbė, jog fondo valdomos įmonės (UAB „Žvirgždaičių energija“, UAB „Nullus“ ir UAB „Moelta“) teisme šiuo metu prašo pripažinti nuosavybės teisę į 16,6 mln. Eur vertės finansinį turtą ir išreikalauti iš atsakovų jų sąskaitose esančius elektroninius pinigus. Šiuo metu bendrovių prašymu Š. Stepukonio turto ir azartinių lošimų įmonių sąskaitoms, susijusioms su juo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonėmis.
Europos prokuratūra ikiteisminio tyrimo kontrolę dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto perėmė sausio pabaigoje, nes tyrimo metu gauta duomenų, kad galimai nusikalstamais veiksmais galėjo būti padaryta žala Europos Sąjungos institucijoms.
Estijoje registruoto fondo „BaltCap Infrastructure Fund“, kurio partneris ir valdytojas buvo Š. Stepukonis, investuotojų sąraše yra Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Šiaurės šalių aplinkos apsaugos finansavimo korporacija, Baltijos valstybių pensijų fondai.
Anksčiau Generalinė prokuratūra skelbė, jog tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį, už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, numatančią baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų.
[infogram id="1d2e775d-eacf-4916-a589-97399af0967c" prefix="2Bx" format="interactive" title="BALTCAP STEPUKONIS factsheet 2024 vasaris"]
