M. Kulbokas: pigių pinigų era tęsiasi, bet jų nebėra
„Jų tiesiog nėra, nes kapitalas išskolintas. Pigių pinigų era tęsiasi, bet paskolą gauti yra pakankamai sudėtinga. Buvimas rinkoje tampa dviprasmis: kapitalo savininkai galimybes atsargiai ir ribotai vertina ne pagal rizikas NT segmente, o pagal pasaulines tendencijas – prispausdinome pakankamai daug, todėl finansavimą reikia pristabdyti“, – NT paslaugų bendrovės „Newsec“ NT rinkos apžvalgoje kalbėjo Mindaugas Kulbokas, bendrovės Tyrimų ir analizės grupės vadovas.
VŽ rašė, kad Lietuvos NT rinkos dalyviai prisiveriančias bankų duris pastebėjo praėjusių metų viduryje. Besikeičiantis skolintojų požiūris privertė net tik perskaičiuoti potencialią grąžą, bet ir iš viso atsisakyti pirkinių. Iš kitos pusės, didžiausi bankai gūžčioja pečiais ir teigia, kad skolinimo apimties nemažina.
Ponas Kulbokas sakė manantis, kad verslai turėtų atkreipti dėmesį į besikeičiančias vartotojų nuotaikas pasauliniu mastu, nes nors vietos rinka vis dar stipri, tačiau jautri išoriniams veiksniams. O pasaulinės vartotojų nuotaikos, p. Kulboko teigimu, prastėja.
„To nereikėtų priimti už gryną pinigą, bet akivaizdu, kad reaguoti reikėtų – nusiraminti ir neauginti NT portfelių 20-30% per metus“, –patarė p. Kulbokas.
Kalbėdamas apie riziką vietos rinkoje, jis pabrėžė lūžio tašką, kuriame šiuo metu yra Lietuva, persiorientuodama iš pigios darbo jėgos šalies.
„Tas periodas yra pakankamai sunkus, natūralu, kad išeina kai kurios kompanijos, nutraukiamos veiklos. Klausimas, kaip greitai sugebėsime perorientuoti ekonomiką į aukštesnė pridėtinės vertės produktų kūrimą“, – kalbėjo p. Kulbokas.
Dar trūksta lividumo
Neringa Rastenytė-Jančiūnienė, „Newsec“ verslo vystymo vadovė Baltijos šalyse, mano, kad dėl griežtėjančio bankų požiūrio prisidėjo konkurencijos tarp skolintojų trūkumas. Tokią priežastį yra nurodęs ir Lietuvos bankas, tik jau kalbėdamas apie būsto paskolų rinką, kurioje pastaruoju metu maržos auga gana sparčiai. Anot p. Rastenytės-Jančiūnienės, kalbant apie investicinių NT sandorių finansavimą, bankai siūlo 3–4% maržą.
„Taip pat galbūt rizikų skaičius Baltijos šalių regionui priskiriamas neproporcingai didelis“, – renginyje sakė ekspertė.
Ji paragino bankus neužverti skolinimo durų NT įsigijimo sandoriams, taip prisidedant prie likvidumo didinimo Baltijos šalių rinkoje. Tuo dažniausiai vis dar skundžiasi tarptautiniai investuotojai, vertindami, kaip lengvai, esant reikalui, galės parduoti turtą.
„Problemų su investicinių objektų kokybe nebeturime, bet likvidumo klausimo niekaip negalime išspręsti. Finansavimas brangsta, suskaičiuoti grąžą tampa vis sunkiau. Tarsi patys stabdome likvidumo augimą“, – teigė „Newsec“ verslo vystymo vadovė Baltijos šalyse.
Ji taip pat papriekaištavo vietiniams fondams, ypač pensijų, kurių „aktyvumas rinkoje juokingas“.
„Jeigu JAV apie trečdalis, o Danijoje lyg ir penktadalis pensijų fondų pinigų vienu ar kitu būdu paguldyti NT, tai Lietuvoje – net nedrįstu skaičiuoti – bet manau, kad bus iki 1%“, – sakė Rastenytė-Jančiūnienė.
[infogram id="vartotoju_pasitikejimas1" prefix="jWL" format="interactive" title="Verslo aplinka: vartotojų pasitikėjimas"]
