Lietuvos bankas: tokį būsto paskolų palūkanų augimą lėmė konkurencijos sumažėjimas

Centrinis bankas skaičiuoja, kad šiais metais būsto paskolų palūkanos padidėjo 0,25 proc. punkto. 2017 m. spalį vidutinė metinė palūkanų norma siekė 1,99%, šių metų spalį – 2,24%.

TAIP PAT SKAITYKITE:

V. Vasiliauskas apie NT rinką: turime gerų žinių, turime ir įspėjimų

Pasak Tomo Garbaravičiaus, LB valdybos nario, makroekonominė aplinka nepasikeitė, skolininkai staiga netapo rizikingesni, todėl įdomu įvertinti, kokios priežastys lėmė tokį palūkanų augimą.

„Anksčiau turėjome vienas žemiausių būsto palūkanų euro zonoje, o pastaruoju metu atsidūrėme jau prie tų, kurie aukštesnėje zonoje už medianą. Makroekonominė aplinka nepasikeitė, todėl įdomu, kas vyksta“, – ketvirtadienį Kaune vykstančioje LB nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje kalbėjo p. Garbaravičius.

Pasak jo, viena iš priežasčių gali būti centrinio banko reikalavimas anticikliniam kapitalo rezervui. Reikalavimas jam nuo 0,5% iki 1% bankams buvo padidintas vasaros pradžioje.

Dar viena priežastis, pasak eksperto, gali būti bankų grupių sprendimas suvienodinti politiką visose Baltijos šalyse, nes iki šiol būsto paskolų palūkanos jose skyrėsi.

„Kadangi visose Baltijos šalyse veikia tos pačios bankinės grupės, gali būti, kad jos vienodai pradėjo traktuoti visas tris šalis. Tai pakankamai logiška hipotezė“, – prielaida dalijosi p. Garbaravičius.

Tačiau, jo žodžiais, 0,25 proc. punkto palūkanų didėjimą negalėjo lemti vien šios priežastys. Todėl p. Garbaravičius atkreipė dėmesį į pasikeitusią konkurencinę aplinką Lietuvos bankiniame sektoriuje.

Jo manymu, būtent konkurencijos sumažėjimas yra labiausiai tikėtinas veiksnys, kodėl būsto paskolų palūkanos Lietuvoje padidėjo.

„Ir tarp rinkos žaidėjų pasigirsta minčių, kad bankai naudojasi stipria būsto paklausa ir didina (skolinimosi – VŽ) kainą. Prie to turbūt prisidėjo ir didelė koncentracija mūsų rinkoje, kuri po „Luminor“ atsiradimo išliko didelė ir būsto paskolų rinkoje vienu dalyviu sumažėjo. Tikimės, kad konkurencija sumažėjusi laikinai“, – sakė LB valdybos narys.

LB skaičiavimu, 3 bankai užima 83% Lietuvos rinkos.

Ponas Garbaravičius aiškino, kad būsto paskolos, žvelgiant per nuosavybės grąžos prizmę, bankams yra vienas pelningiausių produktų. Labai konservatyviu vertinimu, jo pelningumas siekia 17%.

„Reikia  pastebėti, kad palūkanų padidinimas reiškia realios maržos padidėjimą, nes EURIBOR šiuo metu neigiama. Todėl bet kokia palūkanų kaita šiuo metu yra tiesiog maržos didinimas“, – teigė ekspertas.

Zalatorius: buvo gausu naujų nuostatų

Lietuvos bankų asociacija (LBA) teigia nenagrinėjanti ir nekomentuojanti narių kainodaros sprendimų, nes jie priimami individualiai. Tačiau pažymi, kad paprastai finansų tendencijas lemia kompleksinės priežastys.

„Galimas palūkanų didėjimas atspindi aplinką, kurioje šiandien veikia kredito įstaigos. Griežtėja reguliacinė aplinka, atsirado kapitalo alokavimo reikalavimų, kinta ekonomikos veiksniai ir panašiai“, – VŽ sako Mantas Zalatorius, LBA prezidentas. 

Anot jo, pernai priėmus Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, bankai turėjo tinkamai įgyvendinti naująsias nuostatas.

„Jų buvo gausu: sumažinti delspinigiai, atsirado pareiga nemokamai suteikti klientui sąskaitą kreditui aptarnauti, papildomų dokumentų, kurie klientui pateikiami nemokamai, atsakomybė dėl rizikų, kylančių vertinant nekilnojamąjį turtą ir t. t. Be to, statistikos skaičiavimuose būsto paskoloms formaliai prilygintos ir paskolos su turto įkeitimu, kurios anksčiau traktuotos kaip vartojimo. Tai turėjo atsiliepti ir rodikliams“, – teigia p. Zalatorius.

LBA skaičiuoja, kad šiuo metu būsto paskolas Lietuvoje teikia 6 bankai.