Liepos skaitomiausi: Kryme įstrigęs lietuvių verslas, „Hellos“ investicijos Kaune, sėkmės istorijos
1. Kryme įstrigusį verslą lietuviai gelbėja nesėkmingai, sulaukia įtarimų.
Skirtingomis aplinkybėmis Rusijos aneksuotame Kryme atsiradę Lietuvos verslininkai šiandienę padėtį vadina galvos skausmu, tačiau su korupcija kovojantys Rusijos nevyriausybinių organizacijų veikėjai nurodo, kad ne visi lietuviai Kryme verti užuojautos.
2. „Hella“ gamyklos Kaune projektas: galutiniame etape – 2.000 darbo vietų
Elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“ Kauno LEZ plėtrą įgyvendins 4 etapais – atskiri gamybos moduliai galutiniame etape bus sujungti į vieną, veiks 20 technologinių linijų, o baigus projektą įmonėje turėtų dirbti apie 2.000 žmonių.
3. Kaimo sodyba pasirinko nišą ir nepralošė: visi savaitgaliai vasarą užsakyti
Šiemet kaimo turizmo sodybų savininkai stveriasi už galvų, nes dėl prastų orų vienas po kito atšaukiami užsakymai. Tačiau Robertas Brazys, kaimo turizmo Rokiškio rajone „Brazylija“ savininkas, su šia problema nesusiduria, nes visi vasaros savaitgaliai užsakyti įmonių renginiams, o šie paprastai vyksta bet kokiu oru.
4. Butas pajūryje už 5.000 Eur: lietuviai perka, NT specialistai šypsosi
30 kv. m ploto butas vos keli šimtai metrai nuo jūros už 5.500 Eur. Tai ne skelbimas iš seno laikraščio ir ne klaida, o realybė Latvijos pajūrio mieste Liepojoje, nuo Vilniaus nutolusioje vos 400 kilometrų, arba 4 val. keliaujant automobiliu. Važiuojant iš Kauno kelionė sutrumpėtų dar 100 kilometrų, arba 1 val. Į šį miestą pastaruoju metu žvalgosi vis daugiau lietuvių, svajojančių įsigyti antrą būstą šeimos atostogoms ar tiesiog investuoti į nekilnojamąjį turtą su tikslu jį nuomoti.
Tiesa, Lietuvos NT specialistai neslepia gana kreivai žiūrintys į pigius butus Latvijos pajūryje ir pataria prieš įsigijimą įvertinti visas būsimas išlaidas.
5. Aplinkos ministerija atlyžo: patikslino, kurie automobiliai yra atliekos
Lietuvos muitinei patikrinus apie 1.300 naudotų automobilių, iš jų, pirminiais duomenimis, 149 (11%) – pripažinti atliekomis. Tai reiškia, kad pastarieji į Lietuvą importuoti automobiliai turi būti sunaikinti, arba sutvarkyti kaip atliekos. Visgi paskelbus apie griežtą vertinimą, suskubta naują tvarką švelninti.
6. „Talutti“ neklausė patarimų nepersistengti – žmonių tebėra pilna
Algirdas Talutis, restoranų „Talutti Fresh ant Tasty“, „Talutti Tex Mex“ ir „Talutti Bakes 'n' Shakes“, direktorius ir bendraturtis, pasakoja, kad maitinimo verslą pradėjo nežinodamas pamatinių dalykų – kad porcijos sveriamos gramais arba kaip apskaičiuojama gaminių savikaina. Tačiau įgyti praktikos neužtruko, juolab kad svarbiausia jam buvo bent dalį to, ką matė ir ragavo svetur, perkelti į Lietuvą taip, kaip tik gali geriausiai.
7. Pasaulinis koncernas „Wurth“ nusižiūrėjo lietuvišką įmonę
Pasaulinė milžinė „Wurth Group“, kurios pernykštė apyvarta siekė 11,8 mlrd. Eur, o tai 47% daugiau už Lietuvos 2016 m. biudžetą (8,05 mlrd. Eur), perka lietuviško kapitalo Vilniaus apšvietimo sprendimų UAB „Gaudrė“.
8. Vilniaus viešbučiai neviltyje: svečių akimirksniu sumažėjo perpus
Jei anksčiau liepa sostinės viešbučiams būdavo vienas pelningiausių mėnesių, dabar jų atstovai pavydžiai žiūri į Kauną: tik ten, kur leidžiasi lėktuvai, viešbučiai pilni svečių.
9. Slapčiausia Lietuvos bendrovė „LiTak-Tak“: verslas su aukšta pelno marža
„Iki tvaraus verslo mums dar tikrai yra kur padirbėti“, – sako Rytis Godelaitis, UAB „LiTak-Tak“ generalinis direktorius, šiemet tapęs vienu iš penkių „Verslo žinių“ „Metų CEO“ konkurso finalininkų. Specifinė veikla, klientai, kurie kelia itin griežtus konfidencialumo reikalavimus, ir noras nebūti stebimiems smalsių akių, lėmė, kad buvome bene pirmieji spaudos atstovai, įsileisti į bendrovės gamybinę teritoriją.
10. Vadovas žinos, kiek laiko darbuotojas praleidžia biure ir ką tiksliai jis veikia
Jau greitai biuruose dirbančių kasdienybė pasikeis neatpažįstamai. Jutiklių prikimšti stalai ir kėdės fiksuos kiekvieną judesį ir informuos vadovą, kada darbuotojui biure jau nebereikia stacionarios darbo vietos.
11. Maitinimo sektoriaus lyderiai: rekordinis pelnas, rinkos nuotaikos ir prognozės
Maitinimo sektorius pernai fiksavo gausų pajamų prieaugį ir uždirbo rekordinį pelną. Sektoriaus rodikliai gerės ir 2017-aisiais, prognozuoja analitikai. Šiemet dar sparčiau kylančios maisto ir gėrimų kainos gali atvėsinti dalies gyventojų norą lankytis restoranuose, tačiau finansines maitintojų kreives 2017 m. kels algų ir turistų srautų augimas.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
