Kryme įstrigusį verslą lietuviai gelbėja nesėkmingai, sulaukia įtarimų

Rusijos antikorupcinio „Savivaldos skenerio“ projekto tyrėjai peržiūrėjo šiuo metu Kryme (jau Rusijos valstybinio juridinių asmenų registro) registruotas įmones ir rado daugiau kaip 200, kurios įsteigtos dalyvaujant Europos Sąjungos šalių piliečiams ir kompanijoms. Taraso Litvininkos („Ria novosti“ / „Scanpix“) nuotr.

Skirtingomis aplinkybėmis Rusijos aneksuotame Kryme atsiradę Lietuvos verslininkai šiandienę padėtį vadina galvos skausmu, tačiau su korupcija kovojantys Rusijos nevyriausybinių organizacijų veikėjai nurodo, kad ne visi lietuviai Kryme verti užuojautos.

Dviejų pasaulio pramonės milžinų – „Siemens“ (Vokietija) ir „ExonMobile“ (JAV) – problemos dėl galimų sankcijų Rusijai ir jos aneksuotam Krymo pusiasaliui pažeidimų gali būti tik ledkalnio viršūnė. Rusijos antikorupcinio „Savivaldos skenerio“ projekto tyrėjai peržiūrėjo šiuo metu Kryme (jau Rusijos valstybinio juridinių asmenų registro) registruotas įmones ir rado daugiau kaip 200, kurios įsteigtos dalyvaujant Europos Sąjungos šalių piliečiams ir kompanijoms. Taip pat keletą lietuviškos kilmės įmonių, kurios Kryme verčiasi sankcijų režimu.

2014 m. ES paskelbė sankcijas Rusijos piliečiams ir kompanijoms, kai ši šalis aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Ribojančios ekonominius santykius su Krymu ir Sevastopoliu priemonės taip pat yra įtrauktos į bendrą sankcijų paketą. Į ES šalis draudžiama importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės produktus, ES piliečiams ir kompanijoms draudžiama investuoti į Krymą ir Sevastopolį: pirkti nekilnojamąjį turtą, finansuoti Kryme veikiančias kompanijas, teikti turistinės veiklos paslaugas Kryme ir Sevastopolyje, taip pat tiekti šiam regionui transporto, telekomunikacijų, energetikos, gavybos sektorių prekes ir technologijas.