Seimo BFK pritarė nacionalinio transliuotojo biudžeto įšaldymui trejiems metams
Atnaujinta LRT profesinės sąjungos komentaru.
Už LRT biudžeto įšaldymą balsavo 7 komiteto nariai, prieš buvo 4 , 1 susilaikė. Toliau dėl projekto spręs Seimas.
Pritarta siūlymui, kad 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai yra lygūs 2025 metų LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams.
Tai reiškia, kad nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais būtų po 79,6 mln. Eur.
Pagal tą patį siūlymą, nuo 2029 metų LRT kasmet būtų skiriama 0,75% surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8%. iš akcizo surinktų pajamų.
Dabar transliuotojui priklauso atitinkamai 1% ir 1,3% užpraėjusiais metais faktiškai gautų pajamų iš minėtų mokesčių.
Siūlymo autorių teigimu, LRT biudžeto įšaldymas užtikrina „nuoseklų požiūrį į LRT veiklos finansavimą“.
„Kolegos, stabdykite visą džiazavimą, vienas pasiūlymas „geresnis“ už kitą. Einame tiesiai į Konstitucinį Teismą su tokiais pasiūlymais“, – sakė BFK narys konservatorius Mindaugas Lingė.
Anot jo, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad uždraudus nacionaliniam transliuotojui rodyti reklamą, įstatymo leidėjas privalo užtikrinti tinkamą jo finansavimą nepažeidžiant jo nepriklausomumo.
„Jeigu yra toks apsisprendimas eiti prieš Konstituciją, eiti prieš žiniasklaidos nepriklausomumo principus, kurie skambės ir tarptautinėje erdvėje, čia jau jūsų politinis apsisprendimo reikalas, bet jis tikrai veda į labai neigiamas pasekmes“, – tvirtino Seimo narys.
Konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad kylant visoms kainoms ir augant darbo užmokesčiui, negalima įšaldyti vienos institucijos biudžeto.
„Kitų institucijų biudžeto mažėjimo nepastebėjau šiame biudžete. Kodėl šitai institucijai turi mažėti?“ – klausė ji.
Vienas iš projekto autorių „valstietis“ Valius Ąžuolas tvirtino, kad Seimas nustatė LRT skiriamo finansavimo procentus, jis gali juos ir keisti.
„Mes koreguojame procentus. Suprantu, kad norite, jog LRT jus rodytų ir šlovintų, na, gerai, gausite daugiau eterio ir visa kita. Mes nesakome apie turinį, ne apie tai kalba, Seimas nustato procentus“, – sakė jis.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino tokį sprendimą vertinanti kaip politinį spaudimą.
„Mūsų veiklą tikrina įvairios institucijos, Valstybės kontrolės išvadų pasirodė esant negana, todėl ir šių pasiūlymų niekaip kitaip negaliu vertinti tik kaip spaudimą“, – trečiadienį per BFK posėdį kalbėjo ji.
Pasak nacionalinio transliuotojo vadovės, biudžeto įšaldymas reiškia, kad trūks lėšų ruoštis ekstremalioms situacijoms.
„LRT neturės galimybės pasiruošti dienai X. Tai nėra juokinga, tai yra rimta. Mes negalime nustoti transliuoti, mums reikia ruošti ir slėptuves, ir nuo kibernetinių atakų saugotis. Kai nusidėvės įranga ir nebegalėsime ištransliuoti nei valstybinių švenčių, nei įvykių ir taip toliau, bus jau nebejuokinga“, – kalbėjo ji.
Pagal dabartinę transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas kitąmet turėtų augti apie 11% iki beveik 88,2 mln. Eur.
LRT profesinė sąjunga: sprendimas neleis darbuotojams mokėti teisingų atlyginimų
Seimo narių siūlymas trejiems metams įšaldyti nacionalinio transliuotojo biudžetą gali pakenkti jo vykdomai misijai, neleis įgyvendinti audito rekomendacijų, teigia LRT darbuotojų profesinė sąjunga.
Anot jos, nerimą taip pat kelia, kokį poveikį tai turės LRT darbuotojų atlyginimams ir socialinėms garantijoms.
„Ilgalaikis nominalaus LRT biudžeto įšaldymas tokiam ilgam laikotarpiui, augant bendram kainų lygiui ir techniniams kaštams, reikštų realų ir ženklų biudžeto sumažėjimą. Tai neigiamai paveiktų LRT galimybes mokėti darbuotojams teisingus atlyginimus ir kurtų spaudimą taupyti jų sąskaita“, – teigiama trečiadienį išplatintame profsąjungos pranešime.
Valstybės kontrolės atliktas auditas išryškino tam tikras su pernelyg plačiu autorinių sutarčių naudojimu susijusias rizikas užtikrinant darbuotojų socialines garantijas, tačiau, anot profsąjungos, administracija sprendžia šį klausimą.
„Matome realias LRT administracijos pastangas šią problemą spręsti, tačiau bijome, kad biudžeto įšaldymas gali sustabdyti šioje srityje daromą pažangą“, – nurodoma pranešime.
VERSLO TRIBŪNA
MO muziejus ir viena didžiausių Europos fasadų projektavimo bei įrengimo įmonių „Staticus“ susitarė dėl dar dviejų metų MO veiklos paramos. Po jau vienerių metų draugystės organizacijos ateinančius metus tęs misiją suteikti socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams galimybę per meną ugdyti kūrybiškumą ir emocinį intelektą.
Praeitų metų rudenį oficialiai atidarytas ALEX Kauno inovacijų parkas jau tapo vienu ryškesnių ambicingos Kauno ateities simbolių. Pirmųjų investuotojų sulaukęs parkas žengia sekantį žingsnį: investuotojams uždegta žalia šviesa – jie kviečiami teikti paraiškas dėl įsikūrimo plyname lauke esančiuose sklypuose su paruošta antžemine ir požemine infrastruktūra.
Lietuva užima vis ryškesnę vietą Europos mažmeninės prekybos inovacijų žemėlapyje – startuolių integracijos į didžiųjų prekybos įmonių veiklą tampa nebe pavienėmis iniciatyvomis, bet nuoseklia strategija, darančia mūsų šalį ne pigios darbo jėgos, o talentų ir jų idėjų testavimo aikštele. „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad vyksta fundamentalus pokytis – jei anksčiau lietuvių prekybininkai važinėjo semtis patirties į užsienį, tai dabar jau mūsų šalis tarptautiniu mastu demonstruoja pavyzdį, kaip inovatyvias idėjas paversti realiais sprendimais.
100 milijonų eurų – tiek pinigų investuotojai jau sutelkė per „Letsinvest“ platformą. Jos valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris sako, kad ši suma atspindi ne tik pelnytą investuotojų bendruomenės pasitikėjimą, bet ir sukurtą realią ekonominę naudą visiems – nuo naujų darbo vietų iki pastatytų būstų.
Sutaupytas lėšas siūlo skirti kultūrai
„Seimo nariai priėmė tą (sprendimą – BNS), kuriam buvo rastas sutarimas politinis, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo Socialdemokratų partijos lyderis M. Sinkevičius. – Iš principo, aš manau, kad tie pinigai atsidurs Kultūros ministerijos dispozicijoj.“
Pasak M. Sinkevičius, yra svarstomi keli galimi variantai, ką daryti su ketinamais sutaupyti maždaug 8 mln. Eur. Tarp svarstomų siūlymų – „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymas, susijęs su žydų bendruomene.
„Viena tokia labai įdomi yra ir čia turbūt „Nemuno aušros“ lyderis galėtų ją pakomentuot savo idėją, ten tokia idėja fiks. Paklauskit jo, jis papasakos“, – pridūrė M. Sinkevičius.
