„InRento“ rezultatas – 20% metinė grąža investuotojams

Per „InRento“ platformą investavę asmenys grąžos gali tikėtis iš dviejų šaltinių: iš kas mėnesį mokamų nuomos pajamų ir kapitalo prieaugio, pardavus nekilnojamąjį turtą brangiau.

Šiemet buvo visiškai užbaigti (t.y. parduoti) jau du per „InRento“ platformą sufinansuoti NT nuomos projektai. Pirmasis NT nuomos projektas – modernus biuras Vilniuje, Ateities g., – pirmiausia buvo išnuomotas, o vėliau sėkmingai parduotas. Investuotojai iš šio projekto uždirbo 21,5 proc. metinę investicijų grąžą. Netrukus buvo visiškai užbaigtas ir kitas NT nuomos projektas – biuras Vilniaus Naujamiestyje. Šio projekto metinė investicijų grąža pasiekė 17,48 proc.!

Taigi vidutinė „InRento“ visiškai užbaigtų projektų metinė grąža iš NT nuomos pajamų ir kapitalo prieaugio yra 19,49 proc.

Nuo mažų sumų

„Visiškai užbaigus pirmąjį „InRento“ projektą vietoj prognozuojamų 6,06% investuotojams uždirbome virš 20% – toks ūgtelėjimas yra dėl kapitalo prieaugio. Pajamos iš kapitalo prieaugio yra tai, ko iki „InRento“ nepasiūlė nė viena NT sutelktinio finansavimo platforma“, – pažymi Gustas Germanavičius, „InRento“ vadovas.

„InRento” suteikia galimybę investuoti nuo 500 Eur į NT nuomos projektus su stabilia grąža ir papildomai užsidirbti iš kapitalo prieaugio. Investavimo platforma dirba su verslais, kurie nori įsigyti nekilnojamąjį turtą ir jį išnuomoti. „InRento“ sujungia šias šalis ir padeda įgyvendinti  tokius projektus.

Galiausiai, NT administratorius iš lėšų, surinktų per „InRento“ platformą, įsigyja nusižiūrėtą NT, jį išnuomoja ir administruoja. Iš gaunamų nuomos pajamų investuotojams jis kas mėnesį moka sutartas 6-8% palūkanas. Administratorius taip pat įsipareigoja šį objektą per tam tikrą laikotarpį parduoti ir pasidalinti kapitalo prieaugiu.

Tikslas – apsauga nuo infliacijos

„InRento“ uždirba keliose vietose – iš sutarties mokesčio, kurį moka administratorius sudaręs finansavimo sutartį, ir iš kapitalo prieaugio, kuris dalinamas į tris dalis: investuotojams, NT administratoriui ir „InRento“, – aiškina platformos vadovas.

Anot G. Germanavičiaus, grąža iš visiškai užbaigtų „InRento“ projektų šiemet buvo išties didelė, tačiau pagrindinis platformos tikslas – apsaugoti pinigus nuo infliacijos ir uždirbti realią grąžą. 

Pasiekti šį tiksą padeda minėtų dviejų pajamų šaltinių sinergija. Be to, daugelio „InRento“ projektų palūkanos kasmet perskaičiuojamos ir indeksuojamos pagal infliaciją. Vadinasi, net esant aukštam infliacijos lygiui šalyje, investuotojo faktinė investicijų grąža, tikėtina, nemažės. 

„Įsivaizduokime, kad 2021 m. investuotojas kiekvieną mėnesį gaudavo po 100 eurų palūkanų iš nuomos. Kaip jau žinome, metinė infliacija 2021 m. gruodžio mėn. pasiekė 10,6 proc. Pajamų indeksavimas reikštų, kad nuo 2022 m. investuotojas gaus atitinkamai didesnę sumą – 110,60 euro fiksuotų palūkanų. Kitaip tariant, nepaisant infliacijos augimo, reali investuotojo grąža galimai nepasikeičia“, – pasakoja „InRento“ ryšių su klientais vadovas Deividas Urbanovičius. 

Galiausiai, investuotojams nereikia rūpintis kasdieniu NT valdymu, nuomininkų paieška – tuo užsiima skolininkas (NT administratorius). Užtat kas mėnesį investuotojai gali džiaugtis pajamų (palūkanų) iš nuomos mokėjimais į savo sąskaitą. Pagal blogiausią įmanoma scenarijų bankrutavus NT administratoriui, turtas yra apsaugotas pirmine hipoteka ir būtų pradėtas išieškojimo procesas.

Pritraukė daugiausiai

2020 m. įkurta „InRento“ plėtrai į užsienio rinkas iš institucinių investuotojų – „Verslo angelų fondo“ ir Estijos fondo „Startup Wise Guys“ – pritraukė 660.000 Eur. „Crunchbase“ duomenimis, „InRento“ yra daugiausiai kapitalo 2021 m. pritraukęs NT (proptech) startuolis Lietuvoje. 

2021 m. bendrovė įsigijo panašaus profilio estų finansinių technologijų platformą „BitOfProperty“, o šiemet prijungė ir didžiausią Europos NT sandorių agregatorių „EvoEstate“ bei tapo didžiausia licencijuota sutelktinio NT nuomos projektų finansavimo platforma Europos Sąjungoje.