Neringoje – Švyturių dienos

Pažinti krašto marinistinį paveldą kvies žygiai, edukacijos, archeologinių žvalgymų pristatymas, kūrybišką temos interpretaciją siūlys meno projektas, koncertai, mugė. Švyturių dienų programoje įvairiose Neringos vietose numatyta per 20 įvairių renginių: Nidoje vyks mugė, koncertai, žygis, edukacijos ir kt. Pervalkoje – švyturių temai skirta ekskursija. Preila į renginių programą rugpjūčio 13–18 d. įsitrauks su Užupio filmų festivalio seansais.

„Prieš kelerius metus mūsų sumanytas kaip Švyturių savaitgalis, šiemet renginių ciklas gerokai išaugo, – pranešime cituojama dr. Lina Motuzienė, Neringos muziejų direktorė. 

Prie pagrindinio šventės „dalyvio“, Nidos švyturio, prieigų dienomis vyks edukacijos, vakarais jis skleis nostalgišką krištolinių Fresnelio lęšių, įžiebiamų sukakties proga, šviesą ir taps renginių erdve po atviru dangumi. Pirmąjį, rugpjūčio 15 d., vakarą tradicinę švyturio įžiebimo ceremoniją interpretavo Klaipėdoje kuriantis menininkas, ambient muzikos kompozitorius Donatas Bielkauskas, pristatęs industrinių, gamtos garsų ir šviesų instaliaciją „Švyturio širdis“. 

Visa Švyturių dienų programa čia. 

Švyturiai prie Baltijos

Aplink Baltijos jūrą įvairiu metu buvo pastatyta 70 švyturių. Lietuvoje skaičiuojami septyni – trys Kuršių marių (Ventės, Uostadavario, Pervalkos) ir keturi jūriniai (Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios), visi jie įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių registrą. 

Seniausias – Klaipėdos (Mėmelio) švyturys Smiltynėje, jo statyba truko nuo 1788 iki 1796 m., ir tai buvo vienas pirmųjų navigacinių įrenginių šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Tiesa, senasis, unikalus švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, sovietmečiu atstatytas 44 m aukščio naujas.

29 m siekiantis Nidos švyturys yra aukščiausiai Lietuvoje iškilęs laivų kelrodis – 79 m virš jūros lygio. Nuo jūros statinys nutolęs apie 900 m, tamsiuoju paros metu iš jo viršūnės skleidžiamas šviesos signalas matyti už 41 km. 

Senasis Nidos švyturys Prūsijos karaliaus potvarkiu ant Urbo kalno pastatytas 1873 metais. Aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys buvo 23 m aukščio ir veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1944 m. rudenį–1945 m. sausį besitraukiantys vokiečių kariai Nidos švyturį susprogdino. 

Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953-iaisiais, po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, įžiebtas naujasis 29 m aukščio Nidos švyturys. Jis iškilo kiek tolėliau nuo pirmosios švyturio vietos ir mažai kuo primena originalą. Vis tik keli originalūs objektai švyturio teritorijoje išliko – tai XIX a. pab. karo belaisvių, prancūzų karių, sumūryti akmeniniai laiptai ir raudonų plytų švyturio prižiūrėtojo namas Urbo kalno papėdėje.

Permainų pranašas

Pasak doc. dr. Nijolės Strakauskaitės, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, švyturio Nidoje atsiradimo istorija buvo susijusi su platesniais kontekstais, mat pamarys priklausė 1871 m. susikūrusios Vokietijos imperijai.

Tuo metu vyko industrializacija ir valstybė sparčiai tobulino savo infrastruktūrą.

Anot istorikės, 1871 m. švyturio statybai buvo paskirta vieta ant Urbo kalno – 51 m aukščio kopos: „Pabrėžiu, kopa, kuri buvo dar tik pradėta apželdinti. Švyturio statyba buvo techniškai sudėtinga, juk jis buvo statomas ant smėlio kalno. Reikėjo labai tvirtų pamatų – į trijų metrų gylio duobę buvo leidžiami sprogdinto granito luitai“.

Iškilęs švyturys buvo ypatingas įvykis Nidos gyvenvietei.

„Švyturys architektūrine prasme buvo visiškas disonansas Nidos kaimeliui. Raudonų plytų pastatai buvo būdingi XIX a. pabaigos Vokietijos valstybiniams objektams, pavyzdžiui, galime palyginti su Klaipėdos universiteto statiniais. Tai buvo ženklas Nidai, kad ateina permainos, nauja epocha“, – sako doc. dr. N. Strakauskaitė.

Iškilęs raudonų plytų aštuonkampis švyturys buvo mėgstamas vietos gyventojų ir svečių, tarpukariu net įgijo vardą: publika iš Vokietijos bei Rytų Prūsijos jį vadino Raudonuoju Kristupu. 

Švyturių dienas organizuoja Neringos muziejai, Thomo Manno kultūros centras, Neringos savivaldybė, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, VšĮ „Šviesos ministerija”.