2023-06-12 23:42

Pasižymėti kalendoriuje: savaitgalį – Europos archeologijos dienos

Gedimino kalno papėdėje 8 val. kūrensis laužas su akmens amžiaus keraminių indų rekonstrukcijomis. D. Strazdo nuotr.
Gedimino kalno papėdėje 8 val. kūrensis laužas su akmens amžiaus keraminių indų rekonstrukcijomis. D. Strazdo nuotr.
Birželio 16–18 d. rengiamos Europos archeologijos dienos – penktus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslui bei archeologiniam paveldui pristatyti. Šiemet 10-yje Lietuvos apskričių pristatoma gausi Archeologijos dienų programa: parodos, edukacijos, ekskursijos, paskaitos, piliakalnių tvarkymo akcijos ir žygiai.

Archeologijos dienas Lietuvoje organizuojantis Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) irgi numatė plačią programą – visą savaitgalį Senojo arsenalo kiemelyje vyks lankytojų itin pamėgtos edukacinės veiklos, atsidarys nauja archeologinė paroda, o programos ašimi taps akmens amžiaus puodžių gyvensenos ir veiklos rekonstrukcija. Jos kulminacija – 8 valandas Gedimino kalno papėdėje rusensiantis laužas su liepsnose žaižaruojančiomis akmens amžiaus keraminių indų rekonstrukcijomis.

Pasak muziejininkų, penktadienį bus kraunamas laužas, sudedami ir iki 23 val. vakaro degami indai, o lankytojai vaišinami smailiadugniame puode ant laužo išvirta arbata; šeštadienį bus išimami lauže išdegti keraminiai indai, pristatomos išdegtos akmens amžiaus puodų rekonstrukcijos ir aptariami rezultatai. 

LNM Senojo arsenalo kiemas. LNM nuotr.
LNM Senojo arsenalo kiemas. LNM nuotr. 

Anot puodžiaus Dainiaus Strazdo, „išdegti keramiką šiandieninėse elektrinėse krosnyse nėra sudėtinga – sukrovei dirbinius, nustatei reikalingą režimą, paspaudei mygtuką ir gali keliauti, nes krosnis pati sureguliuos temperatūros kilimo kreivę, laiku išsijungs ir atauš. Autoriui teliks iškrauti jau išdegtus dirbinius. O praktikuojant senuosius būdus, tarp autoriaus ir dirbinių susiformuoja vidinis ryšys, nes keramikos degimas atvirame lauže reikalauja nuolatinės priežiūros, čia atsipalaiduoti nėra kada, turi kiekvieną minutę jausti dirbinių būklę ir atitinkamai reaguoti“.

Vienam puodų degimo seansui tenka sunaudoti keletą glėbių malkų, kurios yra bent kelis kartus ilgesnės už tas, kurios naudojamos krosnims kūrenti. D. Strazdas pripažįsta, kad tai gana eksperimentinis būdas, tačiau lankytojai įsitikins, jog tam reikalinga ypač didelė meistrystė.

Pasak meistro, degimo metu tenka nuolat stebėti indų paviršių atspalvius. Prie 400 laipsnių jie įgauna pilkšvumo. Tuomet galima kūrenti drąsiau: „Būtent vakaro ar nakties metas palankus indų degimui, nes tuo metu lengviau matosi dirbinių spalvos ir atspalviai, pagal kuriuos galima nuspėti temperatūrą“.

Aštuonias valandas deginant puodus, jie įkais iki 750–850 laipsnių temperatūros. 

Visoje Lietuvoje

Europos archeologijos dienų visos programos Lietuvos nacionaliniame muziejuje tema – Akmens amžius. Tai ilgas žmonijos priešistorės laikotarpis, trukęs kelis milijonus metų. 

Lankytojų laukia daugybė edukacinių veiklų su moliu, titnagu ir gintaru. S. Samsono / LNM nuotr.
Lankytojų laukia daugybė edukacinių veiklų su moliu, titnagu ir gintaru. S. Samsono / LNM nuotr. 

Būtent šiuo laikotarpiu žmogus išmoko sukurti laužą, prisijaukino gyvūnus, išrado ratą, nupiešė pirmąjį piešinį, nulipdė pirmąjį puodą. 

Senajame arsenale bus galima nemokamai apžiūrėti archeologijos ekspoziciją, naują parodą „Paveldas – mano, visuomenės, valstybės“, dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose su moliu, titnagu ir gintaru. 

Muziejaus restauratoriai pristatys savo veiklą, bus galima pasimatuoti akmens amžiaus rūbus ir apavą, papramogauti mėtant medinę ietį į tolį, išbandyti jėgas traukiant virvę, bus mažųjų lankytojų pamėgta archeologinė perkasa. 

Visi renginiai nemokami, programa visose apskrityse skelbiama čia

Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus informaciją. 

52795
130817
52791