VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Birželio 9 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – Vilniaus festivalio koncertas „Skambūs linkėjimai iš Estijos“. 

Jo dalyviai – „Glasperlenspiel Sinfonietta“, koloratūrinis sopranas Elina Nechayeva, dirigentas Andres Kaljuste – suplaks kamerinės muzikos kokteilį. Programoje – Vienos klasikų ir šiuolaikinių estų kompozitorių kūriniai: Jaano Raatso Koncertas kameriniam orkestrui Nr. 1, Peeterio Vahi „To the Mother“ („Motinai“), W. A. Mozarto motetas „Exsultate jubiliate“, Arvo Parto „Summa“ kameriniam orkestrui ir J. Haydno Simfonija Nr. 60 C-dur. 

Elina Nechayeva, vadinama kylančia operos žvaigžde, sako, jog „muzika yra galingas įrankis, nutiesiantis tiltus tarp skirtingų kultūrų ir suburiantis žmones draugėn, todėl savomis muzikinėmis tradicijomis dalintis su kitomis kultūromis yra labai svarbu. Estijos muzika pasižymi unikalia muzikine kalba ir įstabia muzikos istorija. Norintiems patirti unikalų vienybės jausmą, kurį sukuria muzika, nuoširdžiai patariu apsilankyti Estijos dainų šventėje – tai pats didžiausias chorinės muzikos renginys pasaulyje“.

Birželio 9 d. 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma paroda „Fluxus videoarcheologija ir radiniai. Draugai apie Jurgį Mačiūną“. 

Pasak kuratorės Laimos Kreivytės, „Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas yra stulpai, ant kurių stovi demokratiško, visiems prieinamo, laisvo ir žaismingo šiuolaikinio meno pamatai. Nors pastaruoju metu visame pasaulyje surengta daugybė parodų, išleista knygų ir straipsnių, tačiau vis dar įmanoma rasti niekur nematytos archyvinės medžiagos. Ypač jei ja dalijasi menininkas ir ilgametis Jono Meko bendražygis Arūnas Kulikauskas. Jis kviečia pasinerti į „Fluxus“ videoarcheologiją ir patiems mintyse montuoti savo istoriją. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre vyksta šio videoarchyvo pasaulinė premjera kartu su Jono Meko vizualiųjų menų centro kolekcijos eksponatais“. 

Videoarchyvą sudaro A. Kulikausko filmai, svarbiausi jų filmuoti 2000 m. Niujorke, dokumentuojant istorijas ir atsiliepimus apie J. Mačiūno asmenybę, draugus ir veiklą. Parodoje eksponuojami ir asmeniniai J. Meko daiktai iš A. Kulikausko archyvo, J. Mačiūno filmuoti portretai (film stills) iš sustabdytų J. Meko filmo „Zefiro Torna“, kitų kino juostų kadrų. 

Atidarius parodą vyks ekskursija ir performansas.

Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius), atidaryta šeštoji paroda „Vilniaus laikas“ pristato didžiausią pasaulyje privačią vilnistikos kolekciją.

Parodoje – per 200 eksponatų iš „Tartle“ kolekcijos: tapyba ir grafika, skulptūriniai projektai, fotografijos, miesto planai, smulkieji spaudiniai, auksakalių dirbiniai, istoriniai dokumentai ir kiti artefaktai, apimantys XV–XXI a. Kelis eksponatus parodai paskolino Vilniaus dailės akademijos muziejus, menotyrininkė Elona Lubytė ir skulptorius Mindaugas Navakas. 

Plati chronologinė parodos imtis – 500 metų – leis pamatyti vienus pirmųjų spausdintų imaginacinių Vilniaus vaizdų iš renesansinių kronikų bei atlasų. Tarp jų – ir vaizdas su Vilniaus panorama iš puošniausia XV a. knyga laikomos „Niurnbergo kronikos“ (1493).  Unikalus ir itin retas parodos eksponatas – XVII a. Vilniuje dirbusio meistro Jakobo Gierkės sukurtas stalo laikrodis. Vokietis J. Gierkė minimas tarp žymiausių LDK laikrodininkų, o jo kūriniai laikomi meistrystės, technikos ir dailės šedevrais. Iki šių dienų išliko keliolika meistro sukurtų laikrodžių, Lietuvoje iš jų žinomi trys. 

Peršokant kelis šimtus metų, – paskutinėje parodos dalyje lankytojai patenka Vilnių, kuris pažįstamas visiems ir niekada nesikeičia: nesvarbu ar karo, ar maro, ar svajonių laiku, metų sezonai kartojasi, šis ciklas niekur nedingsta ir tampa vienintele duotybe. Didžiojoje salėje eksponuojami XIX a. pab.–XX a. sukurti Vilniaus miestovaizdžiai.

Beje, dalį tapybos kūrinių galima apžiūrėti „Tartle“ muziejaus languose. 

Vilniaus universiteto Idėjų observatorijoje (M. K. Čiurlionio g. 29), unikaliame istorinės observatorijos pastatų komplekse, po rekonstrukcijos pradėjo veikti nauja edukacijų, laisvalaikio ir mokslo komunikacijos erdvė. Ją atidarė menininko, tyrėjo Julijono Urbono paroda „Mėnesienologija“. 

Po observatorijos pastatus ir jį supantį sodą pasklidę Lietuvoje dar nerodyti J. Urbono kūriniai buvo sukurti užsienio rezidencijose ir pristatyti tarptautinėse parodose. Vienas iš jų – prestižinėje Europos branduolinių tyrimų laboratorijos (CERN) rezidencijoje sukurta instaliacija „Megztiniais virstantys greitintuvai“, 2022 m. eksponuota Milano trienalės parodoje, kurią kuravo Europos kosmoso agentūros astrofizikė Ersilia Vaudo. 

Tęsdamas nesvarumo būsenų ir gravitacijos tyrinėjimus, J. Urbonas Idėjų observatorijos kieme įkurdino du kinetinio žemės meno kūrinius-atrakcionus. Pirmasis – besisukantis vejos plotas, kurį menininkas apsodino baltažiedžio vairenio sėklomis. Taip jis prisimena biologijos mokslų dr. Danguolės Švėgždienės ir jos kolegų laimėjimus, kai 1982 m. kosmose mikrogravitacijos sąlygomis jiems pavyko užauginti šį trumpos vegetacijos augalą nuo sėklos iki sėklos. Kitas J. Urbono „atrakcionas“ primena apie jo plėtojamą projektą „Planeta iš žmonių“, su kuriuo 2021 m. jis atstovavo Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje.

Naujausią kūrinį „Tikroji mėnesiena“ J. Urbonas kūrė bendradarbiaudamas su menininkais Vladu Suncovu, Remigijumi Kriuku ir Morta Jonynaite. Iš 176 šviesos fibrų Mortos nupinta 11 m kasa jungia Mėnulį sekantį R. Kriuko stiklo objektą ir V. Suncovo suprojektuotą distiliavimo įrenginį. Tai – tiesioginė termino moonshine, reiškiančio ir mėnesieną, ir pilstuką, ir fantaziją ar nesąmonę, materializacija. Kitaip tariant, menininkas siūlo Žemės palydovą redukuoti iki skysčio, kurį suvartojus, Mėnulis trumpam „suktųsi“ ir mūsų viduje. Projekto pagrindas buvo suformuotas 2020 m. buvusioje observatorijoje įkurto Edinburgo šiuolaikinio meno centro „Collective“ rezidencijoje.

Paroda veiks iki liepos 9 d., pirmadieniais–šeštadieniais 09–18 val., lankymas nemokamas.

Birželio 10 d. Vilniuje, VRM kieme (Šventaragio g. 2), skambės C. Orffo trilogijos „Triumfai“ „karūna“ – „Afroditės triumfas“. Sceninę kantatą atliks sopranas Lauryna Bendžiūnaitė, tenoras Karolis Kašiuba, bosas Vladimiras Prudnikovas, Kauno valstybinis choras (vadovas Robertas Šervenikas) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus.

Ypatingas kūrinys – kartu ir puiki proga išgirsti garsiausiose Europos operos teatruose dainuojantį sopraną L. Bendžiūnaitę, kuri Lietuvoje – reta, bet labai laukiama viešnia. 

„Esu atlikusi visas tris C. Orffo kantatų trilogijos dalis: „Carmina Burana“, „Catulli Carmina“ ir dabar jau antrą kartą dainuosiu „Afroditės triumfą“. Tai – nemažai vokalinių iššūkių kelianti soprano partija, pilna diapazoninių špagatų ir netikėtų tonacijos pasikeitimų. Vienu žodžiu, kaip tik tai, ką aš valgau pusryčiams. Jei trumpai, šis kūrinys – tai vestuvių ceremonija-procesija, kurią vainikuoja grožio ir meilės deivės Afroditės pasirodymas“, – apie kūrinį sako solistė. 

Birželio 10 d. Vilniuje vyks pirmasis „Pink Soup Fest“ (Rožinės sriubos festivalis), kuriame apie 100 renginio partnerių – restoranų, kavinių, muziejų, viešbučių, renginių organizatorių, edukatorių – siūlys su šaltibarščiais susijusių veiklų ir pramogų. 

Vilniuje vyksiantis šaltibarščių festivalis – puiki proga prisiminti ir naujai pažvelgti į gastronominį paveldą. Šventė padės ne tik suvokti tradicinės lietuviškos sriubos kultūrą, bet ir įvairiausiomis veiklomis suteiks jai naujų spalvų. Tikimasi, kad tai taps kasmete tradicija. 

Festivalis vyks visame Vilniuje, o centrinė vieta –  šalia Tymo turgaus. Festivalio programa skelbiama čia. 

Nuo birželio 9 d. 19 val. iki birželio 10 d. 23 val. bus draudžiama statyti automobilius O. Šimaitės gatvėje, stovėjimo aikštelėse prie O. Šimaitės ir Maironio g. bei Aukštaičių gatvės atkarpoje nuo Maironio iki Paupio g.

Renginio dieną (birželio 10 d.) nuo 7 iki 23 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Maironio gatvės atkarpoje nuo Subačiaus iki Užupio g. ir Aukštaičių g. atkarpoje nuo Maironio iki Paupio g. 

Iki birželio 11 d. Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Prienuose ir Varėnoje vyksta tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija 2023“. 

Režisierius Gidas Aleksa, festivalio iniciatorius ir meno vadovas, sako, jog „šiemet festivalis atsigręžia į savo pavadinimą ir ieško gilesnių, tvaresnių ir žmogiškesnių būdų įtvirtinant cirko cirkuliaciją Lietuvoje“. 

Šių metų festivalio temą – „Nuo migracijos prie cirkuliacijos“ –atskleidžia pasirodymai, pasakojantys apie mitologiją (Senegalas), tradicijas (Marokas), paskutinio šimtmečio skaudulius (Palestina) bei dabartinę padėtį, pakeitus kontekstus (Brazilija, Čilė). 

Festivalio programa čia. 

Iki birželio 11 d. Lietuvos miestuose vyksta 18-oji „Dizaino savaitė“. 

Jos programoje – „dizainiški“ renginiai, parodos, lauko ekspozicijos, kino filmai. 

„Dizaino savaitės“ programa čia. 

Iki birželio 16 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose vyksta Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolventų baigiamųjų darbų vieša paroda. 

Ši paroda – pirmoji galimybė vienu metu pamatyti visų 2023 m. VDA absolventų darbus ir susipažinti su ateinančia jaunųjų menininkų, dizainerių, architektų, restauratorių ir menotyrininkų karta. Joje pristatoma per 300 kūrybinių projektų, atstovaujančių skirtingas meno studijų kryptis, eksponuojamų daugiau kaip 40 lokacijų 4 miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose. Baigiamųjų darbų parodos visuose miestuose yra nemokamos.

Visą VDA Baigiamųjų darbų parodos programą ir lokacijas galima rasti interneto svetainėje. 

Klaipėdoje, Danės skvere, iki rudens veikia muzikiniai fontanai. 

Skambant muzikos kūriniams iš Klaipėdos koncertų salės (KKS) repertuaro, išmanusis fontanas atliks sinchronizuotą vandens, šviesų ir lazerių šou. Į repertuarą įtraukta Klaipėdos kamerinio orkestro ir brazilų kilmės išilginės fleitos virtuozo Rodrigo Calveyra‘os atliekama baroko kompozitoriaus G. Ph. Thelemanno Uvertiūra-siuita a-moll; šiuolaikinio britų kūrėjo K. Jenkinso dvi dalys iš siuitos „Palladio", čekų kompozitoriaus A. Dvorako kūrinio styginiams ,,Serenada” II dalisTempo di valse. 

Fontanas „muzikuos“ penktadieniais 12.15 ir 19 val., šeštadieniais – 12.15 val., 19 ir 22.30 val. bei sekmadieniais – 12.15 ir 19 val.