„Jona“ Juozo Miltinio dramos teatre: kūryba kaip asmeninis veiksmas

Iš spektaklio „Jona“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Teatro nuotr.

Per pastaruosius kelerius metus Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras pasikeitė neatpažįstamai: pradedant salės remontu ir kitų teatro erdvių įveiklinimu, baigiant iš esmės atnaujintu repertuaru ir atjaunėjusia aktorių trupe. Šių pokyčių su komanda ėmėsi teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus – iš Panevėžio kilęs vilnietis režisierius ir dramaturgas, teatro mokytojas ir tyrėjas.

Šiuo metu Juozo Miltinio dramos teatro repertuare – net penki Špilevojaus režisuoti spektakliai, taip pat jo pakviestų jaunų teatro kūrėjų Olgos Lapinos, Augusto Gornatkevičiaus, Mariaus Pinigio, Arturo Bumšteino, Kotrynos Siaurusaitytės, Agniaus Jankevičiaus darbai, o greta – tokių scenos meistrų kaip Jonas Vaitkus, Aidas Giniotis ir Algirdas Latėnas spektakliai. Vienas teatro uždavinių – atliepti Panevėžio publikos, vis dar veikiamos J. Miltinio legendos kerų, lūkesčius, ir sykiu ją auginti, pratinant prie įdomesnės formos, kartais net atvirai eksperimentinių kūrinių. Kad teatrui tai neblogai sekasi, liudija ir išaugę žiūrovų skaičiai, ir padidėjęs vertintojų dėmesys. Šiemet į J. Miltinio dramos teatrą iškeliavo ir Auksinis scenos kryžius už aktorių ansamblį O. Lapinos spektaklyje „Laukys“.

Šį sezoną ir publikos, ir kritikų buvo puikiai įvertintas A. Špilevojaus spektaklis „Sala, kurios nėra“ apie J. Miltinio dramos teatro pradžią ir patį maestro. Nepaprastai intensyviai šiuo metu kuriantis režisierius sezonui baigiantis pristatė dar vieną kūrinį – spektaklį pagal savo paties parašytą pjesę „Jona“. Tai pats asmeniškiausias A. Špilevojaus darbas. Šeima, ryšiai tarp artimųjų ir santykiai su aukštesnėmis jėgomis, mirtis – tai temos, dominusios kūrėją nuo pat pirmųjų jo pjesių „Babelis“ ir „Neišmoktos pamokos“. Prie jų „Jonoje“ dar prisideda teatras, kuris yra gerokai daugiau nei profesija.