Prie starto linijos – Vilniaus festivalis
Aštuoni festivalio koncertai rengiami Nacionalinėje filharmonijoje, vienas – Šv. Kazimiero bažnyčioje, o uždarymui pasirinkta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčia.
Pasak Rūtos Prusevičienės, festivalio ir Nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės, „Vilniaus festivalio muzikinė odisėja – tai unikalūs nuolat į Vilnių sugrįžtančių bei pirmąkart mūsų mieste apsilankysiančių muzikų pasakojimai apie įvykius, pastaraisiais metais sukrėtusius pasaulį ir mus visus, išbandymus, išlikimą dar vaikystėje pasirinktame muzikos kelyje ir ištikimybę klausytojams. Tai susižavėjimas, nostalgija ir nuoširdi meilė vienam gražiausių ir paslaptingiausių Europos miestų – 700-ąjį gimtadienį švenčiančiam Vilniui“.
Dešimtyje koncertų netruks į įvairius muzikinius vandenis nardinančių susitikimų ir patirčių.
Festivalio pradžios (birželio 2 d.) koncerte „Mano širdis atsiveria tavo balsui“ laukia maestro Modesto Pitrėno vadovaujamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) dialogas su prancūzų ir belgų kilmės violončelininke Camille Thomas. Savo meno galia siekianti suburti įvairių kultūrų žmones, C. Thomas sako, jog „muzika suteikia vilties žmogaus sielos grožiui ir didybei“. Anot muzikos kritikų, jos griežimas pasižymi optimizmu, gyvybingumu ir džiaugsmingu polėkiu.
Festivalio atidarymo koncerto programoje, be kita ko, numatytas ir kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio pokalbis su austrų muzikos gigantu Antonu Bruckneriu. Pasak M. Urbaičio, į A. Brucknerio kūrybą jis atsigręžia ne pirmą kartą – 1996 m. jis sukūrė kompoziciją „Bruckner-Gemalde“, o šių metų Vilniaus festivalyje įvyks premjera – „Bruckner Revisited“ orkestrui.
Panašiai kaip ir „Bruckner-Gemalde“, orkestro sudėtis atliekant naują kūrinį iš vienos pusės yra sumažinta, iš kitos – praplėsta: orkestras papildytas mušamaisiais, elektrine gitara ir sintezatoriumi.
Užsienio svečiai
Tolesnėje Vilniaus festivalio programoje – ryškūs užsienio svečiai: N. Paganini šedevrus atliekantis Paganini ansamblis iš Vienos (birželio 4 d.), Estijos „Glasperlenspiel Sinfonietta“ su dirigentu Andresu Kaljuste ir koloratūriniu sopranu Elina Nechayeva (birželio 9 d.), ukrainiečio pianistas Alexey’us Botvinovas su J. S. Bacho „Goldbergo variacijomis“ (birželio 12 d.).
Su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) ir jo meno vadovu Sergejumi Krylovu koncertuos pianistė iš Pietų Korėjos Yeol Eum Son (birželio 17 d.). Ypatingu jų programos akcentu taps XVIII a. Vilniaus kašteliono Motiejaus Radvilos meistriškai sukurti divertismentai.
Su lietuvių violončelininkų ansambliu „Cello Club“ grieš svečiai iš Lenkijos „Polish Cello Quartet“ (birželio 19 d.), su LNSO koncertuos brolių pianistų Lucaso ir Arthuro Jussenų duetas iš Nyderlandų ir dirigentas iš Lenkijos Andrzejus Boreyko (birželio 22 d.).
Pianistės Mūzos Rubackytės rečitalyje publikos lauks simboliška kelionė namo su F. Liszto „Klajonių metais“ (birželio 4 d.), o Vaclovo Augustino diriguojamo choro „Jauna muzika“ ir Glebo Pyšniako (violončelė) bei Dalios Dėdinskaitės (smuikas) ansamblio „Duettissimo“ sakralios muzikos programoje „Baltijos malda“ pinsis Vilniaus ir mūsų šalies istoriją priminsiančios gedulo ir vilties gaidos (birželio 14 d. Šv. Kazimiero bažnyčioje, šis koncertas bus nemokamas).
Visą festivalio programą vainikuos kompozitorės Onutės Narbutaitės dedikacija daugiataučiam Vilniui „Centones meae urbi“.
„Ši oratorija išskirtinė ne dėl kokio nors „svarbumo“, o dėl vilnietiško aspekto. Man tai buvo daugiau negu muzikos rašymas, ir yra daugiau nei muzikos kūrinys. Kažkas visuotinesnio, ką privalėjau padaryti iš giliai vidinių paskatų“, – apie oratoriją „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“) sako kompozitorė.
Birželio 29 d. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje oratoriją atliks LNSO, Kauno valstybinis choras, solistai Gunta Gelgotė (sopranas) ir Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), diriguos Robertas Šervenikas.
Visa Vilniaus festivalio programa skelbiama čia.
Parengta pagal Vilniaus festivalio informaciją.
