VŽ rekomenduoja: renginiai

Spalio 28 d. 18 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijos (Vokiečių g. 2) erdvėse, atidaroma „JCDecaux premija 2022“ finalistų paroda. 

7-ojoje „JCDecaux premija“ parodoje eksponuojami Mortos Jonynaitės, Antono Karyuko, Roko Janušonio, „allsofeatherlightseven“ (Gabija Pernavaitė ir Žygimantas Bėrontas) bei „Paveldo instituto“ (Lukas Mykolaitis, Severina Venckutė, Mikas Zabulionis, Julija Račiūnaitė ir Margarita Žigutytė) darbai.

„Grubios ir glotnios tekstūros, atviri dialogai, raktų pakabukai, apdulkėję, briaunomis su lėkšte susijungiantys vamzdžiai, trupiniai smėlyje, stalo kampas: save keičiančios prasmės ir paskirtys atgimsta naujais siluetais – trapiais bei pulsuojančiais. Menininkai skirtingomis išraiškos priemonėmis permąsto virsmo, atgimimo ir tęstinumo formas“, – pristato parodą jos kuratoriai Vytenis Burokas ir Milda Dainovskytė. 

Kasmet tarptautinės komisijos sprendimu vienas iš parodos menininkų apdovanojamas „JCDecaux“ įsteigta 4.000 Eur premija, o parodos lankytojai balsuodami išrenka menininką, kuriam skiriamas publikos prizas. 

Paroda veiks iki lapkričio 26 d. 

28 d. 20 val. Vilniuje, muzikos klube „Tamsta“, – gurmaniška vakarienė džiazo mėgėjams: Vladimiro Tarasovo ir Daliaus Naujokaičio „Drumming for Two“. 

Džiazo žmonėms nei vieno, nei kito pristatinėti nereikia. „Tamsta“ klubas jų lūpomis pristato vienas kitą. 

V. Tarasovas apie D. Naujokaitį: „Daliui labai pasisekė, kad jis atsidūrė reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Tai yra Niujorke. Šis miestas netoleruoja kopijuotojų. Tu privalai parodyti, ką moki ir ką turi. Taip pat ir ilgametė jo bendrystė su Jonu Meku, kurio rate net arti neprisileidžia, jei tavyje nėra individualumo. Dalius susiformavo Niujorke. Jis rado savo originalų kelią muzikoje ir tapo atlikėju, įdėjusiu savo „akmenuką“ į mūsų džiazo bendruomenės pamatus.“

D. Naujokaitis apie V. Tarasovą: „Man pasisekė, kad kai buvau dar vaikas, o ir vėliau, turėjau galimybę klausytis GTČ trio gyvai. Buvo nepamirštamai fantastiški koncertai! Visada žavėjausi Vladimiro Tarasovo grojimu. Jis man padarė nepaprastai didelę įtaką. Tarasovas yra labai savotiškas, jaučiantis momentą, vis einantis į priekį muzikantas, menininkas ir šamanas. Vis dar stebinantis ir jaunatviškai rengiantis įdomius, originalius projektus visame pasaulyje. Man didelė garbė groti duetą su juo.“

Spalio 29 d. 18.30 val. Vilniaus senajame teatre (buvęs Rusų dramos) – režisieriaus Andriaus Darelos spektaklis „Už ką?“. 

Spalio 29-oji Baltarusijoje dar vadinama Poetų, Sušaudytų poetų arba Juodąja naktimi: 1937 m. naktį iš spalio 29-osios į 30-ąją Minske NKVD smogikai nužudė 132 žmones, tarp jų – 22 garsiausius baltarusių rašytojus, poetus bei dešimtis tarpukario Baltarusijos mokslo, kultūros, meno šviesiausių žmonių, politikos veikėjų. Apie tragiškus poetų likimus, poeziją ir kalbama spektaklyje. 

Spektaklyje vaidina aktoriai iš Gardino, kurie dėl politinių pažiūrų po 2020 m. vykusių protestų buvo atleisti iš savo teatro. Vėliau jie paliko Baltarusiją, o gavę kūrybines stipendijas atvyko į Vilnių ir susibūrė į kolektyvą „Teatr Avgusta“. 

Spektaklis rodomas rusų ir baltarusių kalbomis, M8 salėje (įėjimas iš Mindaugo g.).

Spalio 29 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – tebesitęsiančio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas. 

Vakaro atlikėjas pianistas Lukas Geniušas parengė solo rečitalį Lietuvos publikai, kurio programą sudaro dviejų iškilių fortepijono muzikos kūrėjų – XIX a. genijaus Frederico Chopino ir vieno žymiausių šių laikų JAV kompozitorių Frederico Rzewskio – šedevrai.

L. Geniušas – vienas ryškiausių fortepijono virtuozų ir talentingiausių Lietuvos pianistų. Pasak „The Guardian“, tai blizgesį ir brandą vienijantis kūrėjas: „Jis skambina raiškiai – kaip jaunas atlikėjas, tebelaimintis konkursus, bet ir brandžiai – kaip muzikantas, gebantis atskleisti kūrinio architektūrą, o jo ekspresija toli gražu nėra savitikslė.“ 

Luko rečitaliai rengiami garsiausiose pasaulio koncertų salėse – Londono „Wigmore Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“ ir „Auditorium du Louvre“, Niujorko „Frick Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“ ir kt. 

VIsa festivalio „Gaida“ programa skelbiama čia. 

Spalio 29 d. 17 val. Kauno valstybinio lėlių teatro Mažojoje salėje – spektaklio jaunimui „Po vandeniu“ (N-14) premjera.

Scenoje – lengvai atpažįstamas jauno žmogaus ir jo vienatvės portretas. Monospektaklyje gilinamasi, ar vienatvė visada yra blogybė, ir kaip galima ją prisijaukinti.

„Galbūt tik būdami vieni galime pažinti save ir išmokti, kaip būti kartu su kitais žmonėmis?“ – klausia spektaklio autorė, jaunosios kartos režisierė, kompozitorė ir aktorė Dominyka Budinavičiūtė.

Tuo pačiu – lapkričio 5 ir 6 d. 12 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre – šešėlių teatro spektaklio „Nykstantys žmogeliukai“ premjera, jis sukurtas pagal australų rašytojos Elizabeth Mary Cummings knygas „Nykstanti sesuo“ ir „Amžinas vaikas“. Spektaklio kūrybinė komanda pakvies į šviesos sklidiną vizualią kelionę per atsiminimus, kuriuos į bendrą giją sujungia begalinė meilė artimiesiems. Spektaklio kūrėjai nori tapti pagalba tėvams, kalbantis apie sudėtingus, tačiau gyvenime neišvengiamus klausimus: kas nutinka, kai susiduriame su netektimi ar sunkia liga? Ko imamės, norėdami padėti savo artimam žmogui, kuris serga? Ką daryti su ilgesiu ir tuštuma, netekus brangaus žmogaus? 

Spalio 29 ir 30 d. Klaipėdos lėlių teatre – šviesos ir materijų spektaklio „Tunelis“ premjera. 

Spektaklis – Klaipėdos ir Liublianos lėlių teatrų (Slovėnija) koprodukcija, Europos projekto „Mapping“ dalis. Jį sukūrė gausi Lietuvos ir Slovėnijos lėlininkų komanda, Klaipėdos lėlių teatro aktoriai Vytautas Kairys, Renata Kutaitė-Raudonienė, Kęstutis Bručkus.

Šviesos ir tamsos animacija grįstas spektaklis žiūrovus pakvies į „tamsos žaidimų aikštelę“, kurioje kuriami asociatyvūs vaizdo ir garso paveikslai, žaismingai keliantys klausimus apie baimę ir drąsą. Atsižvelgdami į fizines, chemines, praktines ir simbolines ypatybes, lėlininkai žaidžia su tamsa ir šviesa; atradę jų judėjimą ir savybes, formas, pasiekia tašką, kur tamsa ir šviesa tampa ne tik jusliniu suvokimu, bet ir visa apimančia terpe.

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3), atidaryta paroda „1 mln. žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“. 

„Mūsų tikslas – pakviesti šiandieninį žmogų atkurti Gintaro kelią ir sužinoti, kaip šis fenomenas įtraukė aisčių pasaulį į tolimuosius mainus, o tai skatino ne tik ekonomikos augimą, bet ir prisidėjo prie aisčių kultūros suklestėjimo. Vienas iš parodos tikslų – pabandyti kartu su lankytojais įsivaizduoti, kaip anuomet vyko kelionė, prasidėjusi Romoje ir pasibaigusi aisčių žemėse“, – sako parodos idėjos autorė ir viena iš kuratorių Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė. 

Šios įstabios parodos dirbiniai, kurių bendra vertė per 1 mln. Eur, surinkti iš šešių Lietuvos ir devynių užsienio muziejų – Vienos meno istorijos muziejaus, Karnunto archeologinio parko (Austrija), Nacionalinio Akvilėjos archeologijos muziejaus (Italija), Zagrebo archeologijos muziejaus (Kroatija), Dolenskos Novo Mesto muziejaus, Posavjės Brežicių muziejaus, Ptujaus-Ormožo regioninio muziejaus (Slovėnija), Elbingo archeologijos ir istorijos muziejaus, Gdansko archeologijos muziejaus (Lenkija).

Paroda veiks iki kitų metų gegužės 8 d. 

Paskutinis skambutis: Kaune, istoriniame pastate Gimnazijos g. 4, iki spalio 30 d. veikia britų menininkės Jenny Kagan interaktyvi paroda „Iš tamsos“.

Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ pristatomoje parodoje penktadienį bus galima susitikti ir jos autorę, mininčią savo gimimo dieną. 

Jenny Kagan tėvai – Margarita Štromaitė ir Juozapas Kaganas – išgyveno Holokaustą, jie susipažino patekę į Kauno getą, parodoje įprasminti jų išgyvenimai ir kova dėl išlikimo.

„Iš tamsos“ nepateikia jokių kaltinimų. Interaktyvi paroda kviečia atsiversti knygas, atidaryti lagaminus, sulošti stalo žaidimo partiją ar žvilgtelėti į nedidelę dėžę, kurioje slėpėsi Margarita ir Juozapas. Tai drąsus meniškas priminimas apie tai, kas mažiau nei prieš 100 metų vyko Laikinojoje sostinėje ir kitur Europoje. 

Lapkričio 4 d. 19 val. Valdovų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras rengia kompozitoriaus Fausto Latėno (1956–2020) muzikos vakarą. 

Jame įsimintiniausius kompozitoriaus kūrinius atliks solistai dainininkai Ieva Prudnikovaitė ir Povilas Meškėla, aktorius Vladas Bagdonas, smuikininkas Kristupas Kelleris, altininkas Rolandas Romoslauskas, violončelininkas Povilas Jacunskas ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Ričardo Šumilos.

 F. Latėnas savo gyvenimą daugiausia skyrė teatro muzikai – sukūrė muziką daugiau nei 200 teatro spektaklių, 9 meniniams filmams, 20 dokumentinių filmų ir 5 televizijos pastatymams. 

„Jei ne F. Latėno muzika, niekada nebūčiau vaidinusi „Vyšnių sodo“. O mes jį vaidinome dvidešimt trejus metus. Tai yra nepaaiškinami dalykai – magija, energetika“, – sako aktorė Eglė Gabrėnaitė.

Lapkričio 11–13 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre – premjera „Veidas/Visage“, skirta garsaus filosofo Emmanuelio Levino atminimui.

XX a. prancūzų filosofas Emmanuelis Levinas (1906–1995) – vienas iš penkių įtakingiausių XX a. filosofų Europoje. Faktas, kad jis yra kilęs iš Kauno, geriau žinomas Prancūzijoje nei Lietuvoje. 

Ši išskirtinė asmenybė tapo dvi 2022 m. Europos kultūros sostines jungiančiu tiltu: balandį jo premjera prancūzų kalba įvyko Ešo prie Alzeto (Liuksemburgas) teatre, dabar – Kaune. 

Spektaklis „Veidas/Visage“ skleidžia pamatines Levino idėjas – etinį santykį su Kitu ir atsakomybę už Kitą. Sukonstruotas iš Levino minčių ir tekstų, jis leidžia matyti ir girdėti, tai reiškia – leidžia mąstyti.

Idėjos autoriai ir režisieriai – Vincent Adelus ir Isabelle Adelus & Suran. Vaidina Marius Karolis Gotbergas, Motiejus Ivanauskas, Povilas Jatkevičius, Artūras Sužiedėlis.