„Nepatogaus kino“ reveransas Kaunui

Kadras iš filmo „Aalto“ (rež. Virpi Suutari).

Tarptautinis žmogaus teisiu? dokumentiniu? filmų festivalis „Nepatogus kinas“ Kaunui šiemet skiria ypatingą dėmesį: 2022–ųjų Europos kultūros sostinėje pristato specialiąją programą ir kviečia žiūrovus iš visos Lietuvos spalio savaitgalius leisti Kaune. Žinoma, ne vien dėl kino.

Įprastus kino seansus Kauno „Romuvos“ kino teatre šiemet papildė seansai Kauno modernistinio paveldo pastatuose. Juose rodoma speciali filmų programa „Judančio(s) miesto vizijos“ – apie miestą ir žmogų jame. Prieš kiekvieną šios programos seansą žiūrovai kviečiami pasivaikščioti su „Ekskurso“ komanda.

Seansai kitur

Spalio 16 d. „Nepatogus kinas“ kviečia į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademiją (V. Putvinskio g. 70), kur po ekskursijos bus rodomas filmas „Begalybė pagal Florianą“ (rež. Oleksiy Radynski) – apie vizionierių, modernizmo architektą, tapytoją, poetą, fleitininką, vadinamą Ukrainos Leonardu Da Vinčiu.

Kadras iš filmo „Begalybė pagal Florianą“.

Florianas Jurjevas 90-ojo gimtadienio išvakarėse sulaukia skambučio – jo projektuotas avangardinis architektūros pastatas, vadinamas Kyjivo NSO, bus paverstas į prekybos centrą. Pasak „Ekskurso“ komandos, šis filmas palies ir Kauno modernizmui aktualią temą: kaip apsaugoti vertingiausius istorinius pastatus, į kuriuos taikosi privatūs investuotojai?

Spalio 22 d. Žemės ūkio rūmuose (K. Donelaičio g. 2) bus rodomas Barboros Sliepkovos filmas „Linijos“.

Žemės ūkio rūmus suprojektavo latvių kilmės lietuvių architektas Karolis Reisonas (1894–1981), pirmosios įstaigos į juos įsikėlė 1931 m.

žemės ūkio rūmų pastatas istorinė — Žemės ūkio rūmų pastatas tarpukariu. „zur.lt“ nuotr.

Pasak „Ekskurso“ komandos, šiuose rūmuose galima pasakoti didžiąją dalį Lietuvos XX a. istorijos.

Nespalvotą B. Sliepkovos filmą įkvėpė socialistinio modernizmo architektūros linijos.

Tokios, kurios virsta gatvių juostomis, senų ir naujų pastatų kontūrais, instrumentų stygomis, elektros laidais, nematomomis gijomis, jungiančiomis skirtingus miesto gyventojus.

Spalio 23 d. Buvusioje Automatinėje telefonų stotyje (E. Ožeškienės g. 10) po ekskursijos vyks režisierių Martos Dauliūtės ir Viktorijos Šiaulytės filmo „Geras gyvenimas“ peržiūra.

Kadaise svarbiame Kauno telekomunikacijų objekte, 1935 m. pastatytame pagal architekto Felikso Vizbaro (1880–1966) projektą, dabartiniais laikais patalpas nuomojasi įvairios įmonės. Filmo „Geras gyvenimas“ kontekste tai gana simboliška – filmas pasakoja apie unikalų startuolį, kurio darbuotojai nuomojasi bendrą gyvenamąjį bei darbo plotą ir savo privačius gyvenimus tvarko taip, lyg šie būtų įmonės dalis.

„Geras gyvenimas" – tai skvarbus žvilgsnis į šiandien lyg virusas skirtingose pasaulio šalyse populiarėjantį startuolį – bendruomenišką būstą (ang. co-living), kuriame kiekvieno asmeninis gyvenimas tampa verslu, o verslas – gyvenimu, kuriame visus jungia vienas tikslas – siekti maksimalios savirealizacijos sumažinant savo poreikius iki miego kapsulės dydžio“, – pristato filmą festivalio rengėjai.

Spalio 29 d. specialiąją „Nepatogaus kino“ programą Kaune užbaigs suomių režisierės Virpi Suutari filmas „Aalto“, pasakojantis apie vieną svarbiausių skandinaviško dizaino ir vieną didžiausių moderniosios architektūros kūrėjų Alvarą Aalto (1898–1976).

Filmas bus rodomas Lietuvos sporto universiteto (LSU) centriniuose rūmuose (Sporto g. 6). Festivalio rengėjai žada, jog kiekvienam žiūrovui „turėtų labai greitai paaiškėti LSU rūmų architekto Vytauto Landsbergio–Žemkalnio ir A. Aalto sugretinimas“.

Programa „Judančio(s) miesto vizijos“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis. Šios programos filmai ir ekskursijos nemokami, tačiau būtina rezervacija. Nemokamą bilietą į norimą seansą galima „pasiimti“ festivalio puslapyje .

„Nepatogus kinas“ iki spalio 30 d. vyksta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus kino teatruose, virtualioje kino salėje namų ekranuose ir 210 Lietuvos bibliotekų.

Komentarai