Kino festivalių favoritai – programoje „Lokys, liūtas ir šakelė“

Pavadinimas „Lokys, liūtas ir šakelė“ sufleruoja apie trijų pagrindinių Europos kino festivalių – Berlyno, Venecijos ir Kanų – prizus. Į programą įtraukta 12 filmų, kai kurie bus parodyti pirmiau, nei jų premjeros įvyks filmų sukūrimo šalyse. 

Pasak šios programos sudarytojos Giedrės Krikščiūnaitės, pagrindiniai kino festivaliai iš tūkstančių jiems pateiktų filmų atrenka apie du šimtus. Iš tų kelių šimtų programos „Lokys, liūtas ir šakelė“ sudarytojai parenka vienetus, taigi „galima sakyti, kad ši programa – dvigubos selekcijos“. 

„Filmas turi sukelti jausmus, priversti jį įsimylėti“, – svarbiausią atrankos kriterijų įvardija G. Krikščiūnaitė.

Kanų prizininkai

Į programą įtraukti keturi 75-ojo Kanų kino festivalio laimėtojai – pagrindinį prizą, „Auksinę palmės šakelę“ pelniusi Rubeno Ostlundo satyra „Liūdesio trikampis“, Didžiojo prizo laureatas Luko Dhonto „Arti“, Tariko Saleho už geriausią scenarijų apdovanotas „Kairo sąmokslas“ ir Ali Abbasi „Šventasis voras“, už kurį Zara Amir-Ebrahimi pelnė geriausios aktorės prizą.

„Auksinę šakelę“ R. Ostlundas šiemet pelnė antrą kartą, pirmąją 2017 m. jis gavo už filmą „Kvadratas“. 

Pasak kino kritikės Rasos Paukštytės, „Liūdesio trikampis“ – „alegorija, išjuokianti gražaus ir gero gyvenimo stereotipus: maisto kultą, požiūrį į pinigus, madų šou, influencerius ir panašius dalykus. R. Ostlundo talentas sarkastiškai pajuokauti atsispindi visur – kadro kompozicijoje, rakursuose, grime, kostiumuose, epizodinių aktorių atrankoje (jau nekalbant apie pagrindinius)“. 

Šio filmo centre – (turtingų) durnių laivas, kurį užklumpa audra. Režisierius ir linksmai, ir piktai kiekvieną sekundę šaiposi iš personažų elgesio, socializmo ideologijos ir socialinių klišių. Toje dažnai politiškai nekorektiškų gegų griūtyje, aišku, pasitaiko ir atsitiktinių detalių. Tačiau, kad ir kaip būtų, „Liūdesio trikampis“ – neabejotinai ne tik geriausia metų komedija, filmas, iš kurio seanso išsineši retai pasitaikančią sveiko ir protingo humoro dozę, sako R. Paukštytė. 

„Lokio, liūto ir šakelės“ rengėjai atkreipia dėmesį į tai, jog Vakaruose gyvenantys režisieriai vis dažniau gilinasi į savo neeuropietiškas šaknis ir kuria filmus apie savo gimtines. Antai politinis detektyvas „Kairo sąmokslas“ vaizduoja jauno žmogaus kovą prieš aukščiausius valdžios ir religijos sluoksnius Egipte, kriminalinis trileris „Šventasis voras“ pasakoja apie prostitučių žudiką dvasinėje Irano sostinėje. Abiejų filmų režisieriai gyvena ir kuria Skandinavijoje. 

Prancūzijoje gyvenančio Davy Chou filmas „Sugrįžimas į Seulą“ – apie į Pietų Korėją ir atvykusią 25-erių Fredi, kuri vos gimusi buvo įvaikinta Prancūzijoje.

Lietuvos žiūrovams iš ankstesnio kūrinio „Adomas“ pažįstama režisierė Maryam Touzani pasakoja jaukią šeimos istoriją Maroke. Į sąžiningumo, ištikimybės ir intymių susitarimų tarp žmonių klausimus besigilinantis jos filmas „Žydrasis kaftanas“ Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje pelnė kritikų prizą „Fipresci“.

Portugalas Joa Pedras Rodriguesas filme „Žaltvykslė“, muzikinėje erotinėje komedijoje su mokslinės ir maginės fantastikos elementais, su humoru žvelgia į šiandien eskaluojamas temas: klasinį ir rasinį antagonizmą, klimato kaitą, LGBT klausimus. 

Programą „Lokys, liūtas ir šakelė“ atidaro jauno belgų režisieriaus Luko Dhonto filmas „Arti“, jautriai ir šviesiai pasakojantis apie itin sudėtingą laiką žmogaus gyvenime – žengimą iš vaikystės į suaugusių pasaulį.

Daugiau informacijos – renginio „Facebook“ paskyroje. 

Kino programa „Lokys, liūtas ir šakelė“ spalio 4–9 d. vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje.