Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse rungsis ir krepšininkai, ir žvejai

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės turi seną istoriją – pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada įvyko 1938 m. Kaune, joje dalyvavo 182 sportininkai iš Latvijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Lietuvos. Vėliau, Rusijai okupavus Lietuvą, iki pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo Lietuvoje olimpiados nebuvo rengiamos.

Tradicija atkurta po 40 metų, kai 1978-aisiais Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) iniciatyva vasarą Toronte (Kanada) buvo surengtos pirmosios PLSŽ, tuomet skirtos Lietuvos Nepriklausomybės 60-mečiui. Jose dalyvavo 1.101 sportininkas iš JAV, Kanados, tuometės Vakarų Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Australijos, Argentinos. 

Lietuvai vėl atgavus nepriklausomybę, 1990  m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl IV pasaulio lietuvių sporto žaidynių surengimo“, organizacinio komiteto pirmininku buvo paskirtas ministro pirmininkės Kazimieros Prunskienės pavaduotojas Romualdas Ozolas. 

IV PLSŽ buvo surengtos 1991 m. liepos 27–rugpjūčio 4 d. dvylikos Lietuvos miestų ir miestelių sporto bazėse, Kaukazo (Sakartvelas) bei Himalajų (Nepalas) kalnuose. Rungtyniauta 22 sporto šakų varžybose, jose dalyvavo 3.695 sportininkai  ir jų treneriai iš 12 pasaulio  šalių. 

Iki šiol PLSŽ vyko kas 4-erius metus, dėl kovido pandemijos pernai jos perkeltas į 2022-uosius. Šių metų žaidynes globoja prezidentas Gitanas Nausėda. 

Daugiausiai – iš Jungtinės Karalystės

Kiek tiksliai sportininkų dalyvaus šį savaitgalį Druskininkuose vykstančiose PLSŽ, neskelbiama. Pranešama, jog „keli tūkstančiai“. Aišku tik, kad didžiausias „užsieniečių“ būrys atvyko iš Jungtinės Karalystės – 340 sportininkų mėgėjų, jie varžysis beveik visose sporto šakose. 

Pasak Mariaus Banaičio, Britanijos lietuvių sporto asociacijos prezidento, „sportą mylintiems tautiečiams Jungtinėje Karalystėje PLSŽ yra ypatinga šventė, kurioje sudalyvauti dažnam bendruomenės nariui yra principo ir garbės reikalas“. 

Pasak PLSŽ rengėjų, be tradicinių šakų sportininkų, žaidynėse dalyvaus ir mums mažiau įprastų atstovai. Pavyzdžiui – smiginio, petankės ar sportinės žūklės. 

Smiginis

Strėlyčių į taikinį mėtymas suvokiamas kaip baruose, biuruose ar namuose laisvalaikiu žaidžiamas žaidimas, tačiau šis sportas turi Pasaulinę smiginio federaciją (WDF), kurioje – reitinguojami 655 profesionalai, besivaržantys nacionaliniuose ir pasaulio čempionatuose.

Smiginis itin populiarus Jungtinėje Karalystėje, iš kurios ir kilo. Gerbėjų jis turi ir Lietuvoje – Vilniuje kasmet vykstantis tarptautinis Lietuvos atvirasis smiginio čempionatas yra įtrauktas į WDF turnyrų seriją, o geriausias Lietuvos smiginio žaidėjas Arūnas Čiplys 2010 m. pasaulio reitinge užėmė 10 vietą. Tai yra aukščiausias Baltijos šalių smiginio žaidėjų laimėjimas. 

Pasak PLSŽ rengėjų, Pasaulio lietuvių žaidynėse smiginio turnyre varžysis 73 dalyviai.

Sportinė žūklė

Dar viena veikla, kuri asocijuojasi ne su sportu, o su hobiu, yra žūklė. Tačiau sportinės žūklės turnyrai ir čempionatai Lietuvoje yra populiarūs ir sulaukia nemažai dalyvių. 

Pergalė juose priklauso nuo per tam tikrą laiką pagautų žuvų kiekio ir svorio, pagal žvejybos metodą yra rengiamos dugninės, muselinės, plūdinės, spiningo, poledinės ir kitos žūklės varžybos. Lietuvoje jas organizuoja Lietuvos sportinės žūklės federacija. 

PLSŽ varžysis 12 sportininkų žūklautojų. 

Petankė

Priešingai nei smiginis, petankė Lietuvoje nėra tokia populiari. Juolab kaip Prancūzijoje, kur XX a. pradžioje sukurta antikos laikus siekiančio žaidimo šiuolaikinė versija ir formalizuotos taisyklės. Mūsų šalyje šio sporto entuziastus vienija Lietuvos petankės asociacija, ji rengia turnyrus ir čempionatus. 

Petankės taisyklės liberalios – jos leidžia žaisti trims prieš tris, dviem prieš du arba vienam prieš vieną. Žaidimo  esmė – numesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio rutuliuko, vadinamo kašanetu. Turint ribotą metalinių rutulių kiekį reikia aplenkti varžovus. Petankė ypatinga tuo, kad ją gali žaisti visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinio pasirengimo. 

Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyksiančiose varžybose dalyvaus 72 žaidėjai.

Krepšinis 3X3

Pastaraisiais metais Lietuvoje itin populiarėjantį krepšinio formatą trys prieš tris (3X3) FIBA pirmą kartą oficialiai išbandė 2007 m., o 2019-aisiais išleido patikslintas ir šiuo metu galiojančias taisykles. Nuo 2021 m. 3X3 krepšinis įtrauktas į vasaros olimpines žaidynes. 

Lietuvoje rengiami 3X3 krepšinio turnyrai, o pasaulio vyrų rinktinių reitinge Lietuva užima 2-ąją vietą. Druskininkuose 3X3 krepšinio aikštelėje rungtyniaus 65 žaidėjai. 

Sportinis boulingas

Kaip ir smiginio ar žvejybos atveju, dažnas žino tik apie pramoginę boulingo pusę, tačiau pasaulyje rengiamuose dideliuose tarptautiniuose turnyruose priziniai fondai gali siekti ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių boulingo turnyre rungsis 184 dalyviai.

Slidinėjimas vasarą

Druskininkų „Snow Arenoje“ vyks ir vasaros sezonui neįprastos kalnų slidinėjimo varžybos, juose ketina dalyvauti 77 sportininkai. 

Be sporto varžybų, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyks iškilmingos atidarymo bei uždarymo ceremonijos, bus siekiama Lietuvos atsispaudimų rekordo, vyks teatralizuota eisena „Aš – Lietuva“, mokslinė konferencija, dalyvių apdovanojimai, Vido Bareikio ir „Giunter Perccusions“ koncertai, DJ muzika, šviesų ir lazerių šou, vakaronė bei kitos pramogos. 

Žaidynių sportinė programa ir žemėlapis skelbiami čia. 

Renginio kultūrinė programa – čia.